Paraiškų teikimas geriausių komunikacijos projektų konkursui „PR Impact Awards 2024“ prasidėjo ir truks iki gegužės 6 d. Šiemet dalyviai kviečiami varžytis net 20-yje kategorijų: 16 iš jų susijusios su konkrečiomis komunikacijos sritimis, dar 4-iose bus įvertinti geriausi atskirų sektorių – viešojo, valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių, verslo ir nevyriausybinių organizacijų – projektai. Naujos yra dvi kategorijos: „Drąsa komunikacijoje“ ir „Bendruomenės įtraukimas ir kūrimas“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tradiciškai teikti paraiškas kviečiami visi, veikiantys komunikacijos srityje Lietuvoje ar bet kurioje kitoje pasaulio šalyje: verslo ir viešojo sektoriaus bendrovės, komunikacijos agentūros, laisvai samdomi specialistai bei jų komandos, nevyriausybinės organizacijos ir kt.
Neįprasti sprendimai ir nepatogios temos
Tarptautinės „PR Impact Awards“ vertinimo komisijos pirmininkė, Europos komunikacijos direktorių asociacijos ambasadorė Lietuvai, VU Komunikacijos fakulteto lektorė dr. Lina Jakučionienė paaiškino naujų kategorijų atsiradimo motyvus.
Ji dalinasi, jog vertindama Europos ar pasaulio komunikacijos konkursams pateiktas paraiškas, neretai jas lygina su mūsų šalies komunikaciniais pavyzdžiais ir pastebi, jog Lietuvos komunikacijos profesionalų drąsios, nestandartinės ir unikalios idėjos visiškai nenusileidžia, o kartais net ir pranoksta pasaulinių korporacijų komunikacinius sprendimus.
„Todėl šiemet konkurso „PR Impact Awards“ organizatoriams pasiūliau suteikti galimybę organizacijoms tokius projektus išnešti į dienos šviesą. Kategorijoje „Drąsa komunikacijoje“ bus apdovanojami projektai ar kampanijos, drąsiausiai nukrypusios nuo tipinio organizacijos komunikacijos kelio, ir kurias įgyvendinant taikyti neįprasti komunikaciniai sprendimai, nebijoma skatinti kalbėti nepatogiomis temomis“, – kategoriją pristato L. Jakučionienė.
Organizacijos be bendruomenių neegzistuotų
Dar viena nauja kategorija – „Bendruomenės įtraukimas ir kūrimas“ – skirta visoms organizacijoms, kuriančioms organizacijai ar prekės ženklui lojalią vidinę ar išorinę bendruomenę ir skatinančioms jų įsitraukimą internete arba gyvai.
„Organizacijos visose šalyse skiria ypatingą dėmesį bendruomenių poreikiams ir lūkesčiams atliepti. Lietuvoje pastebima nemažai gražių kooperacijos tarp organizacijų ir bendruomenių pavyzdžių, todėl šiemet ši tema išskirta suteikiant jai atskirą kategoriją. Be to, bendruomenės yra viena iš svarbiausių suinteresuotų šalių, lemiančių organizacijos reputaciją ir turinčių didelę įtaką organizacijai“, – tvirtina komunikacijos ekspertė.
Ji tęsia, jog be bendruomenių paramos organizacijos nustotų egzistuoti: „Tą rodo „cancel culture“ reiškiniai, įvairių infrastruktūrinių ir politinių sprendimų palaikymas ar bendruomenių protestai prieš juos, visuomenės reikalavimas verslui užimti pilietinę poziciją.“ Anot L. Jakučionienės, organizacijai nepateisinus bendruomenių poreikių, prarandamas jų pasitikėjimas, jos gali sutelkti kitas bendruomenes ir susivienyti prieš organizacijos vykdomą veiklą.
„Ir, atvirkščiai, organizacijoms kuriant su bendruomenėmis glaudžius, pasitikėjimu pagrįstus santykius, įtraukiant jas į organizacijos veiklą, kuriamas stiprus tarpusavio ryšys ir lojalumas“, – pažymi tarptautinės komisijos pirmininkė. Ekspertė prideda, kad bendruomenė nėra tik pasyvus žiūrovas, todėl šioje kategorijoje laukiamos paraiškos, kurių dėmesio centre – vidinių ar išorinių bendruomenių kūrimas skatinant jų aktyvų įsitraukimą į organizacijos veiklą gyvai arba virtualiai.
Pirmieji pateikę paraiškas sutaupys
Dar 18-ka konkurso kategorijų išliko tokios pačios kaip ir pernai. Tradiciškai „Metų agentūra“ taps daugiausiai apdovanojimų iškovojusi agentūra. Komunikacijos projektui, sulaukusiam didžiausio palaikymo, birželio 7 dieną vyksiančios konferencijos „PR Impact Awards 2024“ metu atiteks „Publikos balso“ nominacija. Taip pat bus paskelbtas „Metų komunikatorius (-ė)“, „Nuomonės lyderio (-ės)“ bei „Išbandymas viešumu“ nominacijų nugalėtojai.
Konkurso organizatoriai kviečia nelaukti ir pasinaudoti galimybe paraiškas pateikti pigiau: iki balandžio 17 dienos 23.59 val. ankstyvoji paraiška už žemesnę (120 Eur) kainą, standartinio pateikimo metu (iki balandžio 28 d.) kiekvienos paraiškos pateikimas kainuos 150 Eur, vėlyvasis pateikimas vyks iki gegužės 6 d., jo metu paraiškos kaina bus 200 Eur.
„Krizės ištinka penktadieniais: komunikacijos vaidmuo neapibrėžtumo pasaulyje“
Renginį „PR Impact Awards 2024“, vyksiantį birželio 7 d. Vilniuje, tradiciškai sudarys trys dalys: konferencijos pranešimai ir diskusijos, geriausių komunikacijos projektų pristatymas ir vakarinė dalis – apdovanojimai.
Šių metų tema – „Krizės ištinka penktadieniais: komunikacijos vaidmuo neapibrėžtumo pasaulyje“. Konferencijoje įvairių sričių ekspertai aptars reikšmingiausius metų įvykius, pasitikėjimo ir reputacijos svarbą krizių pasaulyje, besikeičiantį komunikatoriaus vaidmenį bei kaip naujos technologijos ir įrankiai keičia komunikaciją.
Paraiškas konkursui jau galima pateikti „PR Impact Awards“ interneto svetainėje. Iki gegužės 2 d. taip pat galima pateikti paraiškas Metų komunikatoriaus apdovanojimams. Bilietus į renginį jau galima įsigyti „PR Impact Awards“ interneto svetainėje.
Konferenciją ir geriausių komunikacijos projektų apdovanojimus „PR Impact Awards“ jau 11-tą kartą organizuoja Lietuvos komunikacijos asociacija (LTKA) kartu su Komunikacijos industrijos asociacija (KIA). Renginio partneriai – žiniasklaidos analizės bendrovė „Mediaskopas“, rinkodaros ir komunikacijos naujienų portalas „M360“ ir sociologinių tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Daugiau informacijos www.primpactawards.com.
Jau birželio 7 d. Vilniuje vyks didžiausias metinis komunikacijos bendruomenės renginys „PR Impact Awards 2024“. Konferencijoje dalyviai išgirs Lietuvos ir užsienio ekspertų pranešimus, bus pristatyti geriausi šių metų komunikacijos projektai, o vakarinėje dalyje apdovanoti geriausieji ir paskelbti specialiųjų nominacijų – „Išbandymas viešumu“ bei „Nuomonės lyderis (-ė)“ – nugalėtojai. Taip pat sužinosime, kam atiteko „Metų agentūros“ bei „Metų komunikatoriaus (-ės)“ titulai. Renginio organizatoriai skelbia
renginio programą.
Bilietus į renginį galite įsigyti „PR Impact Awards“
svetainėje. Šių metų tema – „Krizės ištinka penktadieniais: komunikacijos vaidmuo neapibrėžtumo pasaulyje“. Renginį organizuojančių asociacijų vadovai – Lietuvos komunikacijos asociacijos (LTKA) Tarybos pirmininkas Donatas Kuras bei Lietuvos komunikacijos industrijos (KIA) Tarybos pirmininkas Vaidotas Vyšniauskas – aptaria, kodėl krizių temai šiemet skiriamas ypatingas dėmesys.
Kaip pasikeitė krizių komunikacija?
D. Kuras pažymi, jog tema šiemet pasirinkta tikrai ne atsitiktinai: „Jau kurį laiką pasaulį, kuriame gyvename, bene geriausiai apibūdina žodis neapibrėžtumas. Žinome, kaip viskas gali pasikeisti vos per dieną. Tai įrodė ir pandemija, ir Rusijos pradėtas naujasis karo prieš Ukrainą etapas prieš kelerius metus.“
Jis pastebi, jog galimos krizės suvokimas net ir tokių įvykių akivaizdoje ne visuomet yra paprastas. „Kai tai yra tavo verslas, tavo organizacija, dalis žmonių grėsmę ima neigti. Ignoruojantys situaciją ar, tarkim, karo atveju, bandantys „apeiti“ sankcijas, sulaukia didžiulio visuomenės spaudimo. Tokių pavyzdžių stebėjome ne vieną, o pastarojo metu aktualijas atspindi ir šių metų konferencijos tema“, – aiškina LTKA Tarybos pirmininkas.
Anot V. Vyšniausko, įvairaus lygio krizės vyksta nuolat, tačiau išaugęs komunikacijos kanalų ir visiems prieinamų įrankių skaičius jas labai priartino prie kiekvieno visuomenės nario. „Įvykiai, kurie anksčiau likdavo nepastebėti ar aptariami siauroje auditorijoje, neretai tampa plačių diskusijų objektu ir padeda krizių eskalacijai. Daugelis komunikacijos profesionalų prie tokių situacijų yra pratę, todėl jiems situacija stipriai nepasikeitė, tačiau žmonėms tvarkytis su išaugusia krizių banga tapo sunkiau“, – pastebi V. Vyšniauskas.
Jis tęsia, jog per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė ir pati krizių komunikacija: „Anksčiau vidinis organizacijų gyvenimas buvo uždara teritorija, o dabar žmonės vis aktyviau juo domisi ir vis daugiau apie jį sužino. Tai reiškia, kad nebegalime kliautis organizacijų uždarumu ir visuomet turime svarstyti blogiausią variantą. Jei kažkas yra viduje, tikėtina, atsidurs ir viešojoje erdvėje, nes ten patekti informacija gali tūkstančiais kanalų.“
Krizių priežastys – veiksmuose
V. Vyšniausko manymu, organizacijų vadovai turėtų komunikacijos žmones laikyti kuo arčiau savęs – skirti juos į valdybą ar kitas sprendimus priimančias struktūras. „Neretai komunikatoriai pirmieji pamato nedidelius „degimus“, smilkstančią krizės pradžią, o tuomet gali tiesiogiai duoti ženklą ir patarimą vadovui. Tuomet ir krizės valdymo komanda susidaro natūraliai, nereikia jokių planų“, – teigia KIA Tarybos pirmininkas ir priduria, jog tai neretai gali padėti užkirsti kelią krizei ar tam, kad ji netaptų katastrofa.
D. Kuras atkreipia dėmesį, jog socialinių tinklų ir žiniasklaidos pokyčiai kartais nulemia tai, jog krizėmis vadinami to nenusipelnę įvykiai.
„Skandalingai suformuotos žiniasklaidos ar nuomonės formuotojų žinutės gali sukurti krizės įvaizdį. Gyvename nuolatinio bėgimo laikais, kuriems būdingas „kraujo“, greitų linčo teismų troškimas, o tai yra blogas reiškinys ne tik verslams, bet ir mūsų visuomenei. Vos dėl vieno aštraus įrašo organizacijos gali pradėti manyti, kad jau dangus griūva, ištiko krizė. Galvoti, kaip mes atrodome, svarbu, tačiau reikia atsiminti, kad krizės priežastys visų pirma slypi veiksmuose, o ne komunikacijoje“, – pabrėžia komunikacijos profesionalas.
Auga tvarumo klausimų svarba
Remiantis žiniasklaidos analizės bendrovės „Mediaskopas“ atliktu tyrimu, bene daugiausiai kontraversiškų temų buvo energetikos, prekybos, atliekų tvarkymo sektoriuose.
„Juose kilusios krizės neretai yra glaudžiai susijusios su socialine atsakomybe. Akivaizdu, kad vis daugiau visuomenės dėmesio sulaukia šis ir kiti tvarumo klausimai – aplinkosauga, poveikis aplinkai, darbo sąlygos, valdysena. Aiškiai matau, kad daugiausiai krizių atsiranda dėl prastos valdysenos: reikalavimų nesilaikymų, veiklos ir verslo etikos trūkumo, nesuvaldytų rizikų ir netinkamų prevencijos sistemų“, – vardina komunikacijos ir tvarumo ekspertas D. Kuras.
Jo teigimu, tvarumo diegimas padeda organizacijoms: „Manau, jog dėmesys šioms temoms tik dar labiau augs. Tvarumo dalis yra rizikų identifikavimas ir vertinimas, kuris padeda numatyti kritinius taškus, o komunikacijos specialistai gali padėti rengti atitinkamus prevencinius planus. Nesutvarkyti procesai aiškiai matosi. Jie, kartu su arogantiška taktika, gali sukelti reputacinę krizę, tačiau ši nebūtinai reikš ir verslo krizę. Be to, jeigu verslas elgiasi etiškai, bet kokios krizės rizika gerokai sumažėja.“
V. Vyšniauskas apibendrina, jog dažnai norime, kad kiekviena organizacija veiktų kaip mechanizmas, paklūstantis paprastoms taisyklėms, tačiau organizacija yra organizmas, kurį gali paveikti tūkstančiai vidinių ir išorės faktorių, pakeičiančių įprastą ritmą. Dėl šios priežasties, pritaikyti krizių valdymo taisyklių rinkinį, kuris, šiaip jau, yra labai paprastas, dažniausiai neįmanoma, tad tenka kaskart improvizuoti. „Dažnai pasitaiko, jog žmonės, priimantys sprendimus, užsisklendžia ir nenori nieko daryti. Deja, dažniausiai pralaukti nepakanka, nes ilgainiui net ir vidinė krizė tampa vieša ir gali tapti tokia rimta, jog turėtų pasekmių veiklos tęstinumui“, – pažymi KIA Tarybos pirmininkas.
Naujausio komunikacijos rinkos tyrimo pristatymas ir pranešimai
Šiemet „PR Impact Awards 2024“ renginyje apie krizių komunikaciją bei kitomis aktualiomis temomis kalbės ne tik mūsų šalies profesionalai, bet ir svečiai iš užsienio.
Nepriklausomas rizikų, krizių ir kritinių situacijų komunikacijos konsultantas, gido „Mastering Crisis Communications with ChatGPT“ autorius bei tarptautinio naujienlaiškio apie krizių komunikaciją
„Wag The Dog“ kūrėjas Philippe Borremansas skaitys nuotolinį pranešimą tema „Naujos krizių komunikacijos taisyklės ir DI vaidmuo“. Quadriga taikomųjų mokslų universiteto Berlyne profesorė, „Digital Communication Awards“ vertinimo komisijos pirmininkė ir tinklalaidės „Women in PR“ autorė bei vedėja dr. Ana Adi nuotoliniame pranešime atsakys, kokių kompetencijų reikia komunikacijos specialistui šiuolaikiniame pasaulyje.
Marijus Briedis, „Nord Security“ technologijų vadovas papasakos, kaip technologijos gali sukelti krizę, o Vilūnė Kairienė, „Mediaskopo“ duomenų sprendimų ir analizės vadovė aptars, ar, remiantis duomenimis, krizės metu geriau tylėti, ar kalbėti. „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas pristatys kasmet atliekamo komunikacijos rinkos tyrimo rezultatus. Renginyje taip pat vyks diskusijos apie emocinio atsparumo svarbą bei komunikacijos vaidmenį karo atveju. Be to, konferencijoje išgirsite ir pokalbį su „Metų komunikatoriaus (-ės)“ konkurso finalininkais.
„PR Impact Awards“ tradiciškai sudarys trys dalys: konferencijos pranešimai ir diskusijos, keliasdešimties į finalą patekusių geriausių komunikacijos projektų pristatymas ir vakarinė dalis – apdovanojimai. Jų metu paaiškės ne tik geriausi komunikacijos projektai, bet ir „Metų agentūra“ bei „Metų komunikatorius (-ė)“. Bus paskelbti ir specialiųjų nominacijų – „Verslo nuomonės lyderis (-ė)“ bei „Išbandymas viešumu“ – nugalėtojai. Bilietus į „PR Impact Awards 2024“ įsigyti galite
čia.
Konferenciją ir geriausių komunikacijos projektų apdovanojimus „PR Impact Awards“ jau 11-tą kartą organizuoja Lietuvos komunikacijos asociacija (LTKA) kartu su Komunikacijos industrijos asociacija (KIA). Renginio partneriai – žiniasklaidos analizės bendrovė „Mediaskopas“, rinkodaros ir komunikacijos naujienų portalas „M360“ ir sociologinių tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Daugiau informacijos
www.primpactawards.com 
