Paraiškų teikimas geriausių komunikacijos projektų konkursui „PR Impact Awards 2024“ prasidėjo ir truks iki gegužės 6 d. Šiemet dalyviai kviečiami varžytis net 20-yje kategorijų: 16 iš jų susijusios su konkrečiomis komunikacijos sritimis, dar 4-iose bus įvertinti geriausi atskirų sektorių – viešojo, valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių, verslo ir nevyriausybinių organizacijų – projektai. Naujos yra dvi kategorijos: „Drąsa komunikacijoje“ ir „Bendruomenės įtraukimas ir kūrimas“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tradiciškai teikti paraiškas kviečiami visi, veikiantys komunikacijos srityje Lietuvoje ar bet kurioje kitoje pasaulio šalyje: verslo ir viešojo sektoriaus bendrovės, komunikacijos agentūros, laisvai samdomi specialistai bei jų komandos, nevyriausybinės organizacijos ir kt.
Neįprasti sprendimai ir nepatogios temos
Tarptautinės „PR Impact Awards“ vertinimo komisijos pirmininkė, Europos komunikacijos direktorių asociacijos ambasadorė Lietuvai, VU Komunikacijos fakulteto lektorė dr. Lina Jakučionienė paaiškino naujų kategorijų atsiradimo motyvus.
Ji dalinasi, jog vertindama Europos ar pasaulio komunikacijos konkursams pateiktas paraiškas, neretai jas lygina su mūsų šalies komunikaciniais pavyzdžiais ir pastebi, jog Lietuvos komunikacijos profesionalų drąsios, nestandartinės ir unikalios idėjos visiškai nenusileidžia, o kartais net ir pranoksta pasaulinių korporacijų komunikacinius sprendimus.
„Todėl šiemet konkurso „PR Impact Awards“ organizatoriams pasiūliau suteikti galimybę organizacijoms tokius projektus išnešti į dienos šviesą. Kategorijoje „Drąsa komunikacijoje“ bus apdovanojami projektai ar kampanijos, drąsiausiai nukrypusios nuo tipinio organizacijos komunikacijos kelio, ir kurias įgyvendinant taikyti neįprasti komunikaciniai sprendimai, nebijoma skatinti kalbėti nepatogiomis temomis“, – kategoriją pristato L. Jakučionienė.
Organizacijos be bendruomenių neegzistuotų
Dar viena nauja kategorija – „Bendruomenės įtraukimas ir kūrimas“ – skirta visoms organizacijoms, kuriančioms organizacijai ar prekės ženklui lojalią vidinę ar išorinę bendruomenę ir skatinančioms jų įsitraukimą internete arba gyvai.
„Organizacijos visose šalyse skiria ypatingą dėmesį bendruomenių poreikiams ir lūkesčiams atliepti. Lietuvoje pastebima nemažai gražių kooperacijos tarp organizacijų ir bendruomenių pavyzdžių, todėl šiemet ši tema išskirta suteikiant jai atskirą kategoriją. Be to, bendruomenės yra viena iš svarbiausių suinteresuotų šalių, lemiančių organizacijos reputaciją ir turinčių didelę įtaką organizacijai“, – tvirtina komunikacijos ekspertė.
Ji tęsia, jog be bendruomenių paramos organizacijos nustotų egzistuoti: „Tą rodo „cancel culture“ reiškiniai, įvairių infrastruktūrinių ir politinių sprendimų palaikymas ar bendruomenių protestai prieš juos, visuomenės reikalavimas verslui užimti pilietinę poziciją.“ Anot L. Jakučionienės, organizacijai nepateisinus bendruomenių poreikių, prarandamas jų pasitikėjimas, jos gali sutelkti kitas bendruomenes ir susivienyti prieš organizacijos vykdomą veiklą.
„Ir, atvirkščiai, organizacijoms kuriant su bendruomenėmis glaudžius, pasitikėjimu pagrįstus santykius, įtraukiant jas į organizacijos veiklą, kuriamas stiprus tarpusavio ryšys ir lojalumas“, – pažymi tarptautinės komisijos pirmininkė. Ekspertė prideda, kad bendruomenė nėra tik pasyvus žiūrovas, todėl šioje kategorijoje laukiamos paraiškos, kurių dėmesio centre – vidinių ar išorinių bendruomenių kūrimas skatinant jų aktyvų įsitraukimą į organizacijos veiklą gyvai arba virtualiai.
Pirmieji pateikę paraiškas sutaupys
Dar 18-ka konkurso kategorijų išliko tokios pačios kaip ir pernai. Tradiciškai „Metų agentūra“ taps daugiausiai apdovanojimų iškovojusi agentūra. Komunikacijos projektui, sulaukusiam didžiausio palaikymo, birželio 7 dieną vyksiančios konferencijos „PR Impact Awards 2024“ metu atiteks „Publikos balso“ nominacija. Taip pat bus paskelbtas „Metų komunikatorius (-ė)“, „Nuomonės lyderio (-ės)“ bei „Išbandymas viešumu“ nominacijų nugalėtojai.
Konkurso organizatoriai kviečia nelaukti ir pasinaudoti galimybe paraiškas pateikti pigiau: iki balandžio 17 dienos 23.59 val. ankstyvoji paraiška už žemesnę (120 Eur) kainą, standartinio pateikimo metu (iki balandžio 28 d.) kiekvienos paraiškos pateikimas kainuos 150 Eur, vėlyvasis pateikimas vyks iki gegužės 6 d., jo metu paraiškos kaina bus 200 Eur.
„Krizės ištinka penktadieniais: komunikacijos vaidmuo neapibrėžtumo pasaulyje“
Renginį „PR Impact Awards 2024“, vyksiantį birželio 7 d. Vilniuje, tradiciškai sudarys trys dalys: konferencijos pranešimai ir diskusijos, geriausių komunikacijos projektų pristatymas ir vakarinė dalis – apdovanojimai.
Šių metų tema – „Krizės ištinka penktadieniais: komunikacijos vaidmuo neapibrėžtumo pasaulyje“. Konferencijoje įvairių sričių ekspertai aptars reikšmingiausius metų įvykius, pasitikėjimo ir reputacijos svarbą krizių pasaulyje, besikeičiantį komunikatoriaus vaidmenį bei kaip naujos technologijos ir įrankiai keičia komunikaciją.
Paraiškas konkursui jau galima pateikti „PR Impact Awards“ interneto svetainėje. Iki gegužės 2 d. taip pat galima pateikti paraiškas Metų komunikatoriaus apdovanojimams. Bilietus į renginį jau galima įsigyti „PR Impact Awards“ interneto svetainėje.
Konferenciją ir geriausių komunikacijos projektų apdovanojimus „PR Impact Awards“ jau 11-tą kartą organizuoja Lietuvos komunikacijos asociacija (LTKA) kartu su Komunikacijos industrijos asociacija (KIA). Renginio partneriai – žiniasklaidos analizės bendrovė „Mediaskopas“, rinkodaros ir komunikacijos naujienų portalas „M360“ ir sociologinių tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Daugiau informacijos www.primpactawards.com.
Didžiausio metinio komunikacijos profesionalų renginio „PR Impact Awards 2024“ organizatoriai visus M360 skaitytojus
kviečia balsuoti ir išrinkti geriausiai, jūsų nuomone, išbandymą viešumu šiemet išlaikiusį asmenį.
„Pastarieji metai buvo gausūs politinių iššūkių, viešų ginčų bei šalį sukrėtusių skandalų. Šįkart greta ryškių politinių veikėjų viražų iškilo ir pramogų pasaulio, verslo atstovų, kuriems pavyko užkariauti viešąją erdvę bei paragauti išbandymo viešumu. Vieni nominantai padidėjusį žinomumą sugebėjo išnaudoti savo naudai, kitiems padidinto dėmesio dozė tapo asmeninės karjeros kelio pabaiga“, – teigia vienas konkurso organizatorių, Komunikacijos industrijos asociacijos Tarybos narys Paulius Tamulionis.
Sąraše – net 18 kandidatų, kurie dėl naujai gautų viešų pareigų ar susiklosčiusių aplinkybių, iššūkių bei krizinių situacijų per praėjusius 12 mėnesių buvo dėmesio centre ir patyrė ne vieną komunikacijos iššūkį.
Pernai specialusis apdovanojimas atiteko Pranešėjui, politinę audrą sukėlusios Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygos herojui. 2022-aisiais šį titulą pelnė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, kuris demonstravo lyderystę riaušių prie Seimo metu, kuomet teko laviruoti tarp pareigos užtikrinti saugumą ir teisės piliečiams laisvai reikšti savo nuomonę.
Balsuoti už geriausiai, jūsų nuomone, išbandymą viešumu išlaikiusį ar krizinėje situacijoje tinkamai komunikavusį asmenį kviečiame iki birželio 2 d. pabaigos. Nugalėtojas paaiškės birželio 7 dieną vyksiančiame baigiamajame „PR Impact Awards 2024“ renginyje. Bilietus į renginį galima įsigyti
čia.
2024 metais specialiesiems apdovanojimams „Išbandymas viešumu“ nominuoti šie kandidatai:
Dovilė Aleksandravičienė, „Go Vilnius“ vadovė. Darbas naujose pareigose prasidėjo skandalu, viešumoje pasirodžius anksčiau suplanuotos Vilnių užsienyje pristatančios reklaminės kampanijos klipui. D. Aleksandravičienė sulaukė kritikos ne tik dėl Vilnių pristatančio klipo, bet ir savo viešos laikysenos, išsakytą kritiką komentuojant.
Arvydas Anušauskas, buvęs krašto apsaugos ministras. Gavęs pasiūlymą vietoje ministro posto užimti kitas aukštas pareigas Seime, viešai pažėrė kaltinimų korupcija, kurie nepasitvirtino. Tai jam užvėrė kelią užimti naują postą Seime ir bent laikinai nuvainikavo populiariausiu vadintą ir vienus didžiausių reitingų turėjusį konservatorių politiką.
Arvydas Avulis, statybų bendrovės „Hanner“ vadovas, valdybos pirmininkas ir pagrindinis akcininkas. Po „BaltCap“ skandalo pasisiūlė gelbėti Nacionalinį stadioną, viešai ir atvirai komunikuodamas, kokiomis sąlygomis gali užbaigti šį projektą.
Vytautas Bakas, „Pranešėjo ir prezidento“ istoriją tyrusios Seimo komisijos pirmininkas. Kelerius metus nuosekliai nagrinėjo šią istoriją, tapusią pagrindu tyrimo komisijai Seime. A. Bako vadovaujamos komisijos atskleistos negerovės kol kas nesulaukė didesnio visuomenės dėmesio ir reikšmingesnių pokyčių istorijos dalyvių karjerai ar institucijų veiklai kol kas neturėjo.
Silvester Belt, Lietuvos atstovas „Eurovizijos“ dainų konkurse. Tapęs Lietuvos atstovu šių metų dainų konkurse, sulaukė didžiulio dėmesio, bet išliko toks pats nuoširdus ir atviras, kalbėdamas apie savo jausmus ir asmenybę.
Valdas Benkunskas, Vilniaus miesto meras. Tapus meru jam teko atremti keletą kritinių situacijų: savavališkai statybininkų iškirstų ir planuojamų kirsti medžių istorijose bei Nacionalinio stadiono statybų projekte.
Justas Džiugelis, LR Seimo narys. Sulaukę kaltinimų dėl bendradarbiavimo su lošimų srities lobistu ir galimai netinkamai įformintų mokėjimų už komunikacijos paslaugas, nusprendė trauktis iš frakcijos ir komiteto pirmininko posto. Visgi Etikos ir procedūrų komisija pažeidimų nenustatė, STT ir prokuratūra tyrimo nepradėjo.
Simonas Gentvilas, aplinkos ministras. Sulaukęs kritikos dėl miškų kirtimų, pripažino, kad suderinti ekonominius ir aplinkosauginius interesus sekasi sunkiai, tačiau „žaliosios krypties“ neatsisakė.
Simonas Gustainis, „BaltCap“ direktorius. Po galimos vieno iš artimiausių verslo partnerių apgavystės, jam teko viešai aiškintis, neigti sąsajas su kazino praloštais milijonais, raminti investuotojus. Nors ir prarado galimybę realizuoti Nacionalinio stadiono projektą, „BaltCap“ veiklą tęsia.
Gintautas Jakštas, buvęs švietimo, mokslo ir sporto ministras. Ėmęsis organizuoti tarpinius vienuoliktokų egzaminus, patyrė švietimo bendruomenės kritiką dėl prasto pasiruošimo, vėliau padarytas klaidas bandė taisyti. Pradėjęs ginčus su premjerės kabinetu, netrukus nusprendė pasitraukti iš ministro posto.
Frederikas Jansonas, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas. Kurį laiką buvęs pilkuoju kardinolu, ilgainiui tapo prezidento balsu viešumoje ir sukėlė ne vieną viešą diskusiją dėl savo aštrių pasisakymų.
Vytautas Jasutis, Lietuvos čiuožimo federacijos vadovas. Kilus skandalui dėl čempionate dirbusios savanorės, kaltinimus dėl neteisėto įdarbinimo, alkoholio vartojimo ir keiksmų neigė, pažerdamas kaltinimų pačiai savanorei. Toliau tęsia veiklą federacijoje, nepaisydamas padarytos reputacinės žalos.
Darius Jauniškis, Valstybės saugumo departamento vadovas. Atsidūręs „Pranešėjo“ skandalo epicentre, turėjo aiškintis, komentuoti ir teisintis dėl kaltinimų galimai neteisėta veikla. Jam pavyko išsaugoti pareigas, nors VSD reputacijai padaryta žala.
Laurynas Kasčiūnas, naujasis krašto apsaugos ministras. Priėmus pasiūlymą tapti ministru, vėl buvo prisiminta jo jaunystės veikla nacionalistinėje organizacijoje bei požiūris į LGBTQ+ asmenų teises. Ministras viešai pakomentavo savo jaunystės pasirinkimus ir nuostatas, tokiu būdu įveikdamas kritikos bangą.
Kęstutis Navickas, žemės ūkio ministras. Vilniečius ir visą Lietuvą sukrėtęs tūkstančio traktorių žygis į sostinę sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio. Su ūkininkais išėjęs pasikalbėti ministras buvo nušvilptas protestuotojų, tačiau postą išsaugojo.
Viktorija Siegel ir Laurynas Suodaitis, viešos dramos dalyviai. Poros skyrybos jų pačių pastangomis tapo viešu Lietuvos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose plačiai aptarinėjamu įvykiu. Abu iš ilgalaikio skandalo gavo nemokamo žinomumo ir surado naujų savęs realizavimo galimybių: L. Suodaitis tapo laidos vedėju, o V. Siegel padidino sekėjų būrį.
Mindaugas Sinkevičius, Jonavos meras. Tituluotas realiausiu kandidatu į būsimus premjerus, kol pateko į „čekiukų“ skandalą. Ir nors lėšas grąžino, savo kaltės nepripažino. Vis dėlto verdiktą tarė Kauno apygardos teismas: politikui skirta galutinė 12.500 Eur bauda ir trejus metus uždrausta būti renkamam ar skiriamam į valstybės ir savivaldybės institucijų arba įstaigų pareigas. Mindaugas Sinkevičius sprendimą žada skųsti ir iš mero pareigų trauktis neketina.
Ignas Vėgėlė, buvęs kandidatas į LR prezidentus. Advokatui nusprendus pasukti į politiką ir kandidatuoti į prezidentus, jo šeimos verslai tapo žurnalistų tyrimų objektu. Visas šeimos verslo sąsajas su kaimynais Rytuose neigė, tačiau pralaimėjęs rinkimus pripažino, kad šis tyrimas ir paskelbti faktai pakenkė jo galimybėms sėkmingai varžytis rinkimuose.
Specialiųjų apdovanojimų „Išbandymas viešumu 2024“ nugalėtojas bus išrinktas atsižvelgus į komunikacijos profesionalų ir M360 skaitytojų balsus. Atiduokite savo balsą ir išrinkite tą, kuris, jūsų nuomone, geriausiai atlaikė išbandymą viešumu ar tinkamai komunikavo krizinėje situacijoje.
