Šiandien baigiamajame geriausių komunikacijos projektų konkurso „PR Impact Awards“ renginyje buvo apdovanoti daugiau nei 50-ies projektų autoriai bei jų partneriai, įteikti kiti bendruomenei svarbūs apdovanojimai.

Susumavus konkurso rezultatus, paaiškėjo, kad „Metų agentūra“ ir vėl neužleido pozicijų – jau ketvirtą kartą ja paskelbta „Fabula Rud Pedersen Group“.

„Geriausieji apdovanojimams pateikti darbai išsiskyrė originalumu ir gebėjimu itin aiškiai komunikuoti net ir labai sudėtingas žinutes tikslinėms auditorijoms. Nors darbus sunku tiesiogiai lyginti dėl skirtingų temų, tikslų ir pasirinktų veikimo būdų, laimėjo tie, kurie sugeba geriausiai integruoti skirtingas medijas, nebijo eksperimentuoti, provokuoti ir nevengia pasijuokti iš savęs. Sveikiname laimėjusią „Fabulą“. Jų darbų derlius šiemet iš tiesų įspūdingas“, – sako Vaidotas. Vyšniauskas, Komunikacijos industrijos asociacijos (KIA) Valdybos pirmininkas.

Jo teigimu, komunikacijos rinkoje jau kurį laiką netyla diskusijos apie galimas tektonines paslaugos slinktis, kurias sukels dirbtinio intelekto įrankiai: „PR Impact Awards“ aiškiai parodė, kad šie nuogąstavimai kol kas nepagrįsti – žmonių išradingumas aiškiai laimi prieš technologijas.“

Teksto pabaigoje esančioje lentelėje pateikiami geriausiais „PR Impact Awards 2026“ konkurse pripažinti projektai.

Stiprina pasitikėjimą ir telkia bendruomenes

„Konkurse kasmet dalyvauja ir laimi ne tik agentūrų sukurtos kampanijos, bet ir stiprūs viešojo sektoriaus komunikacijos projektai, įrodantys, kad drąsios idėjos ir efektyvūs sprendimai gali keisti visuomenės požiūrį, elgseną ir stiprinti pasitikėjimą institucijomis“, – pažymi Nerijus Žeronas, Lietuvos komunikacijos asociacijos (LTKA) Tarybos pirmininkas.

Jis džiaugiasi, kad „PR Impact Awards“ kasmet susitinka skirtingos patirtys – nuo didelių projektų iki mažų, drąsių iniciatyvų, nuo komunikacijos lyderių iki naujokų, kurie savo vardą komunikacijos srityje dar tik pradeda kurti.

„Tai renginys, kuriame galima stabtelėti ir pasidžiaugti išskirtiniais ir unikaliais darbais bei jų kūrėjais. Be to, geriausių komunikacijos projektų konkurso apdovanojimai yra kur kas daugiau nei profesinis pripažinimas – tai galimybė pagerbti žmones, kurie savo darbu stiprina pasitikėjimą, telkia bendruomenes, formuoja svarbius visuomenės pokyčius ir paverčia idėjas prasmingais rezultatais“, – tvirtina N. Žeronas.

Šiemet konkursui pateiktos 178 paraiškos, iš kurių unikalių projektų – 127. Populiariausia tapo integruotos komunikacijos kategorija. Taip pat daug dėmesio sulaukė viešojo sektoriaus komunikacijos, renginio kaip komunikacijos bei socialinės atsakomybės kampanijos ir komunikacijos su bendruomenėmis kategorijos. Aktyviau nei pernai paraiškos teiktos į skaitmeninės komunikacijos ir iššūkio komunikacijos kategorijas.

Visus projektus vertino tarptautinė 25 komunikacijos bei marketingo profesionalų komisija, vadovaujama Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorės dr. Linos Jakučionienės, o pasiektus konkurso dalyvių rezultatus auditavo ilgametis konkurso partneris – žiniasklaidos analizės bei stebėsenos bendrovė „Mediaskopas“.

Paaiškėjo nominacijų ir rinkimų nugalėtojai

Apdovanojimų ceremonijos metu paskelbti specialiųjų nominacijų – „Išbandymas viešumu“ ir „Verslo nuomonės lyderis“ – laureatai bei „Metų komunikatoriaus (-ės)“ rinkimų nugalėtojas.

Pastarąjį išrinko portalo M360 skaitytojai kartu su komunikacijos profesionalų ir žiniasklaidos atstovų komisija. Taip pat buvo vertinami „Mediaskopo“ pateikti kandidato ir jo atstovaujamos įmonės matomumo dinamikos analizės duomenys.

Šiemet „Metų komunikatore“ paskelbta Paulė Pupinytė-Bružienė, UAB „Vilniaus vandenys“ Komunikacijos skyriaus vadovė. Ji įgyvendino tokias komunikacijos kampanijas, kaip „Vilniuje visi geria iš krano“ ir „Riebkalnis“, kurios padėjo infrastruktūros temas paversti visuomenei aktualiomis ir skatino gyventojų elgsenos pokyčius. Pernai pergalė rinkimuose atiteko Gintarei Kitovei, „IKI Lietuva“ komunikacijos vadovei.

Į komunikatorių TOP 5 pateko „Ignitis gamyba“ komunikacijos partnerė Rima Aukštuolytė, „LIDL Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė, Kauno apskrities policijos Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė bei AB „Kelių priežiūra“ Komunikacijos skyriaus bei Kelių muziejaus vadovas Rimantas Zagrebajev.

LRT direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei buvo įteiktas specialus „Išbandymo viešumu“ apdovanojimas, kurį ji gavo už nepasidavimą LR Seimo socialdemokratų buldozeriui. Nugalėtoją išrinko M360 portalo skaitytojai.

Kitas apdovanojimas – „Verslo nuomonės lyderis“ – atiteko banko „Citadelė“ ekonomistui Aleksandrui Izgorodinui. Šis titulas skiriamas remiantis žiniasklaidos bendrovės „Mediaskopas“ duomenimis apie dalyvių citatų kiekį, tankį ir poziciją kitų cituotų asmenų atžvilgiu bei matomumo didėjimą per metus.

Konferenciją ir geriausių komunikacijos projektų apdovanojimus „PR Impact Awards“ jau 13-tą kartą organizavo Lietuvos komunikacijos asociacija (LTKA) kartu su Komunikacijos industrijos asociacija (KIA). Renginio partneriai – žiniasklaidos analizės bendrovė „Mediaskopas“, rinkodaros ir komunikacijos naujienų portalas „M360“ ir sociologinių tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.  Daugiau informacijos www.primpactawards.com

Sveikiname „PR Impact Awards 2026“ nugalėtojus!

Konkurso „PR Impact Awards“ organizatoriai skelbia pastarųjų metų TOP komunikatorių 10-tuką ir kviečia balsuoti portale M360 ir kartu nuspręsti, kam šiemet atiteks „Metų komunikatoriaus (-ės)“ titulas.

Pernai jis atiteko Gintarei Kitovei, „IKI Lietuva“ komunikacijos vadovei. Įvertinimą ji gavo už projektą „IKI klientų valdyba“, skirtą gerinti klientų patirtį tinklui priklausančiuose prekybos centruose, ir už atviro, išklausančio klientus bei besirūpinančio kokybe prekės ženklo įvaizdžio kūrimą. Užpernai „Metų komunikatore“ buvo išrinkta Laura Tyrylytė, „Nord Security“ tarptautinių viešųjų ryšių departamento vadovė.

Balsavimas vyksta iki birželio 1 d. 23.59 val., o nugalėtojas paaiškės baigiamajame konkurso „PR Impact Awards“ renginyje birželio 5 d. Vilniuje.

Laukia įtempta kova

„Metų komunikatoriaus (-ės)“ rinkimų komisijos pirmininko, Lietuvos komunikacijos asociacijos Tarybos nario Artūro Ketleriaus teigimu, dėl augančio susidomėjimo rinkimais, šiemet buvo atnaujinta paraiškų teikimo sistema, kad tiek patys dalyviai galėtų lengviau pateikti savo kandidatūrą, tiek rekomenduoti kitą, vertą tapti „Metų komunikatoriumi (-e)“.

„Šiemet komisijai teko ypač nelengva užduotis atrinkti stipriausius kandidatus. Kova buvo itin įtempta – sulaukėme labai stiprių paraiškų, o skirtumai tarp kandidatų dažnu atveju buvo minimalūs. Drąsiai galima sakyti, kad ir į galutinį dešimtuką nepatekę komunikatoriai nuo finalistų atsiliko labai nedaug“, – dalinasi A. Ketlerius.

Jis priduria, jog labiausiai džiugina tai, kad šių metų dalyviai atstovauja itin skirtingiems sektoriams – nuo energetikos ir prekybos, iki viešojo sektoriaus: „Tai dar kartą parodo, kokia brandi ir įvairiapusė šiandien yra Lietuvos komunikacijos rinka.“

Nugalėtoją lems komisijos ir skaitytojų balsai

Verčiausių kandidatų dešimtuką šiemet atrinko komunikacijos bei marketingo profesionalų ir žiniasklaidos atstovų komisija. 2026 m. nugalėtojas bus išrinktas susumavus tiek komisijos, tiek publikos balsus bei įvertinus žiniasklaidos bendrovės „Mediaskopas“ pateiktus kandidato ir jo atstovaujamos įmonės matomumo spaudoje analizės duomenis.

„Metų komunikatoriaus (-ės)“ rinkimų komisijos pirmininkas – LTKA narys A. Ketlerius. Komisiją šiemet taip pat sudarė šie komunikacijos bei marketingo profesionalai: Neringa Čeponė, laisvai samdoma marketingo vadovė, Laura Dabulytė, agentūros „COMMS on DUTY“ įkūrėja, Artūras Jonkus, komunikacijos ekspertas, lektorius ir verslo konsultantas, komunikacijos agentūros „Salve Agency“ vadovaujantysis partneris, Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, Donatas Kuras, komunikacijos ir tvarumo ekspertas, Luka Lesauskaitė, „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė, Lina Venskaitytė, nepriklausoma komunikacijos konsultantė.

Komisijos nare buvo ir žiniasklaidos analizės bendrovės „Mediaskopas“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė bei žiniasklaidos atstovai: Mindaugas Jackevičius, LRT.lt vyriausiasis redaktorius, Darius Matas, LRT žurnalistas ir radijo laidų vedėjas, Jūratė Žuolytė, DELFI prekės ženklo vadovė, M360 ir DELFI Kultūra redaktorė.

Išgirskite kandidatus gyvai

Nepraleiskite progos birželio 5 d. vyksiančioje „PR Impact Awards“ konferencijoje gyvai išgirsti šių metų rinkimų finalininkų pokalbį, moderuojamą A. Ketleriaus. Šių metų renginio tema – „Pykčio komunikacija: emocijos ar faktai?“.

Programoje – viešųjų ryšių eksperto, politologo iš Vengrijos Krisztiano Szabadoso pranešimas „Neapykantos kampanijos Vengrijoje: kaip visa šalis patyrė PTSD“, kurio metu jis nagrinės, kaip rinkimų kampanijos metu buvo kuriama ir pristatoma neapykantos bei baimės retorika, ir kokį poveikį ji turėjo visuomenei.

Reklamos strategas Tomas Bartninkas skaitys pranešimą apie tikslines auditorijas ir visuomenės susiskaldymą, o „Fantazijos.lt“ įkūrėjas Povilas Klusaitis dalinsis patirtimi komunikuojant nuolatinių viešų kontroversijų akivaizdoje. „Debunk.org“ projektų vadovė Jovita Tautkevičiūtė-Kalinauskienė aptars DI šaltinių skaidrumą bei pokalbių robotų atsparumą dezinformacijai.

„Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas tradiciškai pristatys Lietuvos komunikacijos rinkos tyrimo rezultatus, o „Inspired UM“ partneris Domantas Gailius aptars pasitikėjimo žiniasklaida ir socialiniais tinklais pokyčius.

Istorikas prof. dr. Alfredas Bumblauskas kvies pažvelgti į komunikaciją istoriniame kontekste pokalbyje apie Gedimino laiškus ir atsakys, kodėl jie gali būti laikomi ankstyvuoju Lietuvos strateginės komunikacijos pavyzdžiu.

Konferenciją papildys diskusijos „Žiniasklaida 2030: renesansas ar lėta mirtis?“ bei „Įsiaudrinusi auditorija: kaip išvengti visuomenės pykčio?“.

Susipažinkite su kandidatais, balsuokite ir išrinkite „Metų komunikatorių (-ę) 2026“!

Rima Aukštuolytė, „Ignitis gamyba“ komunikacijos partnerė. Stiprina „Ignitis gamyba“ ryšį su Elektrėnų bendruomene, organizuoja miestui atvirus energetikos renginius ir prisidėjo prie festivalio „Mechanizmai“ elektrinėje.

Darius Buta, Nacionalinio krizių valdymo centro vyriausiasis patarėjas. Koordinuoja nacionalinio masto krizių komunikaciją – nuo evakuacijos operacijų iki dezinformacijos ir hibridinių grėsmių valdymo.

Jolita Mažeikienė, „Altra“ komunikacijos vadovė. Sėkmingai įgyvendino naujo „Altra“ prekės ženklo komunikaciją, inicijavo projektą „Keliaujanti atominė pamoka“ ir organizavo darbuotojų įsitraukimo iniciatyvą „Atominis hakatonas“.

Ieva Munčelė, „Enefit“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė. Atsakinga už „Enefit“ vadovo komunikaciją, stiprina įmonės reputaciją energetikos sektoriuje ir komunikuoja apie technologines bei energetikos inovacijas.

Paulė Pupinytė-Bružienė, „Vilniaus vandenų“ komunikacijos skyriaus vadovė. Įgyvendino tokias kampanijas, kaip „Vilniuje visi geria iš krano“ ir „Riebkalnis“, kurios padėjo infrastruktūros temas paversti visuomenei aktualiomis ir skatino gyventojų elgsenos pokyčius.

Lina Skersytė, „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė. Atsakinga už „Lidl Lietuva“ komunikaciją tvarumo, darbdavio įvaizdžio ir socialinės atsakomybės temomis bei komunikaciją krizinių situacijų metu.

Kotryna Tamkutė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė. Organizavo LLRI 35-mečio komunikaciją, vysto konkurencingumo temą viešojoje erdvėje ir stiprina instituto ekspertų matomumą žiniasklaidoje bei tinklalaidėse.

Odeta Vaitkevičienė, Kauno apskrities policijos komunikacijos poskyrio vedėja. Koordinuoja rezonansinių įvykių komunikaciją, inicijavo akciją „Meilė veža saugiai“ ir kūrė prevencinius vaizdo įrašus, socialiniuose tinkluose surinkusius milijonines peržiūras.

Sandra Vičienė, „Vilniaus paukštyno“ komunikacijos ir kultūros vystymo vadovė. Įgyvendina įmonės kampaniją „Būtini žmonės“, vysto darbuotojų ambasadorystės iniciatyvas ir stiprina darbuotojų įsitraukimą vienoje didžiausių gamybos įmonių Lietuvoje.

Rimantas Zagrebajev, „Kelių priežiūros“ komunikacijos skyriaus ir Kelių muziejaus vadovas. Atsakingas ir rūpinasi kelių saugumo ir žiemos kelių priežiūros komunikacija, taip pat iniciavo didelio visuomenės įsitraukimo sulaukusią barstytuvų vardų kampaniją.

Konferenciją ir geriausių komunikacijos projektų apdovanojimus „PR Impact Awards“ jau 13-tą kartą organizuoja Lietuvos komunikacijos asociacija (LTKA) kartu su Komunikacijos industrijos asociacija (KIA). Renginio partneriai – žiniasklaidos analizės bendrovė „Mediaskopas“, rinkodaros ir komunikacijos naujienų portalas „M360“ ir sociologinių tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.  Daugiau informacijos www.primpactawards.com

„PR Impact Awards“ organizatoriai skelbia, kas pateko į konkurso finalą. Šiemet jame varžosi 53 unikalūs projektai ir kampanijos. Visų finalistų pristatymus galėsite gyvai išgirsti jau birželio 5 d. baigiamajame konkurso renginyje – konferencijoje „Pykčio komunikacija: emocijos ar faktai?“. 

Vakarinėje renginio dalyje paaiškės 21 kategorijos nugalėtojai bei „Metų agentūra 2026“. Apdovanojimų metu taip pat bus atskleisti ir specialiųjų nominacijų – „Verslo nuomonės lyderis (-ė)“ bei „Išbandymas viešumu“ – laimėtojai, paskelbtas „Metų komunikatoriaus (-ės)“ rinkimų nugalėtojas (-a). 

„PR Impact Awards“ programoje šiemet daug dėmesio skiriama visuomenės poliarizacijai, emocijų vaidmeniui viešojoje erdvėje ir komunikacijai sudėtingomis aplinkybėmis. Į renginį atvyksta ir svečias iš Vengrijos – ryšių su visuomene ekspertas ir politologas Krisztianas Szabadosas, kuris kalbės apie neapykantos kampanijų poveikį Vengrijos visuomenei šalies rinkimų kontekste. 

Detali renginio programa – oficialioje konkurso svetainėje. Bilietą į renginį vis dar galite įsigyti čia. 

Nuo idėjos iki rezultatų

Konkurso komisijos pirmininkė, Vilniaus universiteto lektorė dr. Lina Jakučionienė džiaugiasi, kad „PR Impact Awards“ konkursas kasmet pritraukia daugybę stiprių projektų ir tampa vieta, kurioje matosi aktualiausios komunikacijos tendencijos bei gimsta nauji profesiniai standartai.

Jos teigimu, į finalą patekusių projektų pristatymai – turbūt vertingiausia visos konferencijos dalis, nes čia galima ne tik pamatyti galutinį rezultatą, bet ir išgirsti, kaip gimė idėjos, kokie sprendimai pasiteisino, su kokiais iššūkiais susidūrė komandos ir kaip buvo matuojamas komunikacijos poveikis.

„Tai reta proga vienoje vietoje gyvai susipažinti su stipriausiais metų darbais, pasisemti praktinių įžvalgų ir pajusti, kuo šiandien gyvena visa rinka. Neabejoju, kad ne mažiau įdomūs bus ir konferencijos pranešimai apie neapykantą, pasitikėjimą, dirbtinį intelektą bei kitas komunikatorių aktualijas“, – sako L. Jakučionienė ir kviečia pirmą vasaros penktadienį pasitikti „PR Impact Awards“.

Komisijoje – vis daugiau užsienio šalių atstovų

Dalyvių paraiškas šiemet vertino 25 marketingo bei komunikacijos profesionalai iš Lietuvos ir užsienio.

Prie komisijos pirmą kartą prisijungė net 7 nauji nariai: „Bosch Baltic“ korporatyvinės komunikacijos vadovė Marina Blomniece (Latvija), „Linas Agro“ komunikacijos vadovė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė, „Affidea Group“ vyresnioji viceprezidentė rinkodarai ir komunikacijai Oana Dumitroiu (Ruminija / Vengrija), tarptautinės komunikacijos bendrovės „Key Message International Corporation“ prezidentas ir generalinis direktorius Koichi Iwasawa (Japonija), Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rinkodaros tarnybos vadovas Tautvydas Juzėnas, Estijos gynybos ministerijos strateginės komunikacijos direktoriaus pavaduotojas Roland Murof (Estija) ir komunikacijos profesionalė Indrė Vareikytė. 

Taip pat komisijoje – LR Vyriausybės komunikacijos departamento vadovas Marius Gurskas, „PR Concept“ partnerė ir vykdančioji direktorė Aive Hiepuu (Estija), strateginės komunikacijos konsultacijų įmonės „Ah!“ direktorius ir pagrindinis konsultantas Andrew Hillier (Jungtinė Karalystė), SMP, marketingo strategas ir konsultantas Giedrius Juozapavičius, „Mediaskopo“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė, Europos komunikacijos vadovų asociacijos (EACD) Valdybos narė Susan Kelly (Šveicarija), „AS Sadales Tikls“ korporatyvinės komunikacijos direktorė Gunta Line (Latvija), marketingo ir komunikacijos profesionalas Alex Malouf (Saudo Arabija), VU dėstytoja ir tyrėja Renata Matkevičienė, komunikacijos agentūros „Corpore“ partnerė, priežiūros tarybos pirmininkė ir strateginė konsultantė Alexandra Moorast (Estija), „Mediatech“ komunikacijos ir darbdavio įvaizdžio strategė Monika Salygė, viešųjų ryšių profesorius, tyrėjas ir strategas Nuno da Silva Jorge (Portugalija), strategijos ir komunikacijos kompanijos „Insynergy4“ bendraįkūrėja ir partnerė Raminta Stanaitytė-Česnulienė, „Nord Security“ tarptautinių viešųjų ryšių vadovė Laura Tyrylytė, strateginės komunikacijos specialistas ir konsultantas Tadas Valančius, VU komunikacijos ir rinkodaros vadovė Aurelija Vernickaitė, „Spinter tyrimai“ įkūrėjas ir vadovas, sociologas Ignas Zokas.

Ilgametis konkurso partneris – žiniasklaidos analizės bendrovė „Mediaskopas“ – padėjo objektyviau išmatuoti bei įvertinti įgyvendintų komunikacijos kampanijų sklaidą žiniasklaidoje.

Konferenciją ir geriausių komunikacijos projektų apdovanojimus „PR Impact Awards“ jau 13-tą kartą organizuoja Lietuvos komunikacijos asociacija (LTKA) kartu su Komunikacijos industrijos asociacija (KIA). Renginio partneriai – žiniasklaidos analizės bendrovė „Mediaskopas“, rinkodaros ir komunikacijos naujienų portalas „M360“ ir sociologinių tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.  Daugiau informacijos www.primpactawards.com 

Trumpasis „PR Impact Awards“ finalininkų sąrašas

Projektai pateikiami abėcėlės tvarka.

Dar prieš kelias savaites nekantriai laukėme rinkimų Vengrijoje rezultatų, o šiandien stebime šalies išsilaisvinimą iš 16 metų trukusio ministro pirmininko Viktoro Orbano režimo. 

„Po rinkimų Vengrijoje šimtai tūkstančių žmonių dalijosi istorijomis apie patiriamus simptomus, panašius į potrauminio streso sutrikimą (angl. trumpinys PTSD). Orbano režimo pabaiga daugeliui buvo panaši į išsilaisvinimą iš destruktyvių, emociškai žalojančių santykių“, – dalinasi ryšių su visuomene ekspertas, socialinių tinklų specialistas ir politologas Krisztianas Szabadosas.

Jau birželio 5 d. „PR Impact Awards“ konferencijoje organizatoriai kviečia gyvai išgirsti jo pranešimą „Neapykantos kampanijos Vengrijoje: kaip visa šalis patyrė PTSD“. Svečias iš Vengrijos nagrinės, kaip rinkimų kampanijos metu buvo kuriama ir pristatoma neapykantos bei baimės retorika, ir kokį poveikį ji turėjo visuomenei. 

Bilietą į konferenciją, geriausių komunikacijos projektų pristatymus bei apdovanojimus įsigyti galite čia.

Kas lėmė rinkimų Vengrijoje baigtį?

Rinkimų kova tarp V. Orbano ir tuometinio opozicijos lyderio, dabartinio premjero Peterio Magyaro buvo intensyvi. K. Szabadoso teigimu, rinkimų rezultatą nulėmė keli pagrindiniai veiksniai, kurie „laimingu ir gana retu sutapimu, visi buvo palankūs pagrindinei opozicinei partijai“. 

„Esminiais faktoriais tapo ekonominė stagnacija, itin aukštas korupcijos lygis bei nepriklausomos žiniasklaidos pastangos viešinti su valdžia susijusius skandalus. Taip pat auganti socialinių tinklų reikšmė politinėse kampanijose, opozicijos taikyta bendruomenių telkimo strategija bei visuomenės nuovargis nuo valdžios kuriamo melo tinklo“, – kas lėmė sėkmę vardina politologas.

Rinkimų kontekste Vengrijoje buvo aktyviai kuriamos ir neapykantos kampanijos, kurių viena drastiškiausių, anot K. Szabadoso, priklausė V. Orbano vadovaujamai partijai „Fidesz“. 

„Šokiruojančių vaizdo įrašų serijoje buvo skleidžiama žinutė, kad vengrai bus mobilizuojami ir siunčiami kariauti į Ukrainą. Šiai žinutei perteikti buvo pasitelktas ir dirbtinis intelektas, kurio pagalba ir buvo sugeneruoti vaizdo įrašai“, – pasakoja viešųjų ryšių ekspertas ir priduria, kad kampanija galiausiai davė priešingą efektą, nei tikėtasi.

Jo nuomone, neapykantos komunikacija gali veikti tik tuomet, kai kartu egzistuoja ir kiti veiksniai – ypač ekonominis nestabilumas arba realios grėsmės, tokios kaip migracija ar karas. „Vien neapykantos retorikos nepakanka, kad būtų pasiekti laukiami rezultatai“, – tvirtina K. Szabadosas.

„PR Impact Awards 2026“ konferencijos tema – „Pykčio komunikacija: emocijos ar faktai?“

Šių metų „PR Impact Awards“ konferencijos tema – „Pykčio komunikacija: emocijos ar faktai?“. Paklaustas, kas, jo manymu, mūsų dienomis vyrauja viešojoje erdvėje, K. Szabadosas buvo konkretus: „Manau, kad šiuo metu viešojoje erdvėje vyrauja emocijos ir faktai, kurie sukelia stiprias emocijas.“

Baigiamojo „PR Impact Awards“ konkurso renginio programoje šiemet daug dėmesio skiriama visuomenės poliarizacijai, emocijų vaidmeniui viešojoje erdvėje ir komunikacijai sudėtingomis aplinkybėmis. 

Reklamos strategas Tomas Bartninkas skaitys pranešimą apie tikslines auditorijas ir visuomenės susiskaldymą, o „Fantazijos.lt“ įkūrėjas Povilas Klusaitis dalinsis patirtimi komunikuojant nuolatinių viešų kontroversijų akivaizdoje. 

„Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas tradiciškai pristatys Lietuvos komunikacijos rinkos tyrimo rezultatus, o „Inspired UM“ partneris Domantas Gailius aptars pasitikėjimo žiniasklaida ir socialiniais tinklais pokyčius. 

Istorikas prof. dr. Alfredas Bumblauskas kvies pažvelgti į komunikaciją istoriniame kontekste pokalbyje apie Gedimino laiškus ir atsakys, kodėl jie gali būti laikomi ankstyvuoju Lietuvos strateginės komunikacijos pavyzdžiu. 

Konferenciją papildys diskusija „Žiniasklaida 2030: renesansas ar lėta mirtis?“ ir pokalbis su metų TOP komunikatoriais, kurį moderuos Lietuvos komunikacijos asociacijos (LTKA) Tarybos narys Artūras Ketlerius.

Vakarinėje renginio dalyje bus paskelbti 21-os konkurso kategorijos bei „Metų komunikatoriaus (-ės)“ rinkimų nugalėtojai. Taip pat sužinosite, kam atiteko „Metų agentūros“ titulas, bus įteikti ir specialiųjų nominacijų – „Verslo nuomonės lyderis (-ė)“ bei „Išbandymas viešumu“ – apdovanojimai. 

Pilną renginio programą rasite renginio svetainėje www.primpactawards.com 

Konferenciją ir geriausių komunikacijos projektų apdovanojimus „PR Impact Awards“ jau 13-tą kartą organizuoja Lietuvos komunikacijos asociacija (LTKA) kartu su Komunikacijos industrijos asociacija (KIA). Renginio partneriai – žiniasklaidos analizės bendrovė „Mediaskopas“, rinkodaros ir komunikacijos naujienų portalas „M360“ ir sociologinių tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.  Daugiau informacijos www.primpactawards.com 

Jau birželio 5 d. baigiamajame konkurso „PR Impact Awards“ renginyje vyks geriausių pastarųjų metų komunikacijos projektų ir kampanijų pristatymas bei apdovanojimai. Kas šiemet labiausiai jų verti, nuspręs kompetentinga Lietuvos ir užsienio profesionalų komisija, jau pradėjusi savo darbą.

Įgyvendintų komunikacijos kampanijų sklaidos žiniasklaidoje vertinimo objektyvumu tradiciškai rūpinasi ilgametis konkurso partneris – žiniasklaidos analizės bendrovė „Mediaskopas“.

Konkurse šiemet dalyvauja 86 organizacijos kartu su daugiau nei 100 partnerių ir agentūrų. Visas dalyvių sąrašas – teksto pabaigoje.

Kategorijų populiarumas atspindi rinkos kryptį

Šiemet konkursui pateiktos 178 paraiškos, iš kurių unikalių projektų – 127. Daugiausiai paraiškų sulaukiančių kategorijų viršūnėje yra pokyčių – pirmoje vietoje atsidūrė integruotos komunikacijos kategorija. Populiarios išliko viešojo sektoriaus komunikacijos, renginio kaip komunikacijos bei socialinės atsakomybės kampanijos ir komunikacijos su bendruomenėmis kategorijos. Daugiau dėmesio nei pernai susilaukė skaitmeninė komunikacija ir iššūkio komunikacija.

Tarptautinės komisijos pirmininkės, Vilniaus universiteto (VU) lektorės dr. Linos Jakučionienės teigimu, konkurso tendencijos rodo, kad rinka toliau juda link visapusiškų, skirtingus kanalus ir auditorijas jungiančių sprendimų, o kurti pasitikėjimą ir ilgalaikį santykį su visuomene tampa vis svarbiau. 

„Organizacijos vis rečiau komunikaciją mato kaip atskirų kanalų ar veiksmų rinkinį. Šiandien didžiausią poveikį kuria nuoseklios, skirtingas disciplinas jungiančios kampanijos, kuriose vieningai veikia reputacija, rinkodara, turinys, vidinė komunikacija ir bendruomenių įtraukimas. Kategorijų populiarumas patvirtina, kad komunikacijos profesionalai vis drąsiau imasi kompleksinių sprendimų, orientuotų ne tik į matomumą, bet ir į realų poveikį auditorijoms bei verslo rezultatams“, – tvirtina L. Jakučionienė.

Nauji komisijos nariai

Dalyvių paraiškas vertina 25 komunikacijos profesionalų komisija, kurioje – ir užsienio ekspertai iš Estijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Portugalijos, Rumunijos, Saudo Arabijos, Šveicarijos ir Vengrijos. 

Šiemet prie komisijos pirmą kartą prisijungė net 7 nauji nariai: „Bosch Baltic“ korporatyvinės komunikacijos vadovė Marina Blomniece (Latvija), „Linas Agro“ komunikacijos vadovė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė, „Affidea Group“ vyresnioji viceprezidentė rinkodarai ir komunikacijai Oana Dumitroiu (Ruminija / Vengrija), tarptautinės komunikacijos bendrovės „Key Message International Corporation“ prezidentas ir generalinis direktorius Koichi Iwasawa (Japonija), Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rinkodaros tarnybos vadovas Tautvydas Juzėnas, Estijos gynybos ministerijos strateginės komunikacijos direktoriaus pavaduotojas Roland Murof (Estija) ir komunikacijos profesionalė Indrė Vareikytė. 

Taip pat komisijoje – LR Vyriausybės komunikacijos departamento vadovas Marius Gurskas, „PR Concept“ partnerė ir vykdančioji direktorė Aive Hiepuu (Estija), strateginės komunikacijos konsultacijų įmonės „Ah!“ direktorius ir pagrindinis konsultantas Andrew Hillier (Jungtinė Karalystė), SMP, marketingo strategas ir konsultantas Giedrius Juozapavičius, „Mediaskopo“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė, Europos komunikacijos vadovų asociacijos (EACD) Valdybos narė Susan Kelly (Šveicarija), „AS Sadales Tikls“ korporatyvinės komunikacijos direktorė Gunta Line (Latvija), marketingo ir komunikacijos profesionalas Alex Malouf (Saudo Arabija), VU dėstytoja ir tyrėja Renata Matkevičienė, komunikacijos agentūros „Corpore“ partnerė, priežiūros tarybos pirmininkė ir strateginė konsultantė Alexandra Moorast (Estija), „Mediatech“ komunikacijos ir darbdavio įvaizdžio strategė Monika Salygė, viešųjų ryšių profesorius, tyrėjas ir strategas Nuno da Silva Jorge (Portugalija), strategijos ir komunikacijos kompanijos „Insynergy4“ bendraįkūrėja ir partnerė Raminta Stanaitytė-Česnulienė, „Nord Security“ tarptautinių viešųjų ryšių vadovė Laura Tyrylytė, strateginės komunikacijos specialistas ir konsultantas Tadas Valančius, VU komunikacijos ir rinkodaros vadovė Aurelija Vernickaitė, „Spinter tyrimai“ įkūrėjas ir vadovas, sociologas Ignas Zokas.

Apie „PR Impact Awards 2026“

Renginį „PR Impact Awards 2026“, vyksiantį birželio 5 d. Vilniuje, tradiciškai sudaro trys dalys: konferencijos pranešimai ir diskusijos, geriausių komunikacijos projektų pristatymas ir vakarinė dalis – apdovanojimai. 

Apdovanojimų metu paaiškės geriausi komunikacijos projektai, bus paskelbta, kam atiteko „Metų agentūros“ titulas ir sužinosime, kas nugalėtojo „Metų komunikatoriaus (-ės)“ rinkimuose. Bus paskelbti ir specialiųjų nominacijų – „Verslo nuomonės lyderis“ bei „Išbandymas viešumu“ – nugalėtojai. Bilietus į „PR Impact Awards 2026“ įsigyti galite čia.

Konferenciją ir geriausių komunikacijos projektų apdovanojimus „PR Impact Awards“ jau 13-tą kartą organizuoja Lietuvos komunikacijos asociacija (LTKA) kartu su Komunikacijos industrijos asociacija (KIA). Renginio partneriai – žiniasklaidos analizės bendrovė „Mediaskopas“, rinkodaros ir komunikacijos naujienų portalas „M360“ ir sociologinių tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.  Daugiau informacijos www.primpactawards.com 

Kas šiemet dalyvauja konkurse? 

Daugiausiai paraiškų pateikė ir aktyviausiai varžosi šios agentūros: „Bosanova“, „Fabula Rud Pedersen Group“, „Havas Media“, „Headline Agency“, „Idea prima“, „Inspired UM“, „Integrity PR“, „PR Service“, „Publicum“.

Be to, konkursui pateikti projektai, kuriuos įgyvendino ar prie kurių ženkliai prisidėjo šios komunikacijos, reklamos, kūrybinės, skaitmeninės komunikacijos, renginių organizavimo agentūros ir kūrybiniai konsultantai, techniniai partneriai bei nepriklausomi kūrėjai:

„15min“, „23:45 agency“, „AdvertLAB“, „Agency up“, „AR Consulting“, „Blue Water“, „Caption“, „CARAT“, „Cint“, „Co:Agency“, „Corpore“, „Correctus“, Rūta Čiapaitė, „Dentsu“, DSMN8, Jolanta Dzemionė, „ELITAZ grupė“, „EssenceMediacom“, Julius Fedaravičius, Laurynas Filipavičius, „FOKO“, „GO BOLD“, „Havas“, „Havas Creative“, „INDIANA“, „INK agency“, Vytautas Jakelaitis, „JCDecaux“, „Karuselė“, Aldas Katkauskas, Urtė Karklienė, Andrius Kauklys, „Kemketuri“, Agnė Kišonaitė, KOG Institutas, Marius Kneipferavičius, „Komunikācijas aģentūra“, „KPMG Baltics“, Jonas Kupinas, Audra Lauciuvienė, „Leaners“, „MAGIC“, „Marios Agency“, „Marketing Maven“, „MATOMI“, „MEDIA GO“, „Milk Agency“, Liana Mogišaitė, Marius Narbutis, „New!“, Martynas Norvaišas, „Not Perfect Vilnius“, „Nuostabu“, „Ogilvy“, „Ogilvy Soma“, „Ogilvy Vilnius“, „OMD Lithuania“, „Panama Agency“, „Papagoose“, „Pete&Wolf“, Akvilė Petrulytė, „Piksel“, Loreta Pivoriūnaitė, „PR Service“, „Propeller“, „Publicis Media“, Audrius Pukšta, „Reklamos arka“, „Reprise“, „Salve Agency“, „SCUARE“, „Sirp“, Darija Skvernavičiūtė, „SocialDrum“, „Soma Agency“, „Sons&Daughters“, „Studio Libre“, Synthesis Consulting Group, Renata Šarkauskaitė, Greta Šeibelytė, Robertas Šerėnas, Tadas Karpavičius, „TRUTH.“, Domas Urnikis, Ieva Valavičiūtė-Tamošiūnė, Julija Varneckaitė, „Versa“, „Wilkins Media“, „Zest“. 

Konkurse varžosi šių įmonių bei prekių ženklų įgyvendintos komunikacijos kampanijos:

„15min“, Aola, „Aros Marine“, „Bioderma“, „BITĖ Lietuva“, „Bottlery“, „Brond“, „BTA Baltic“, „Circle K“, „Delfi“, „Delfi Brand Studio“, „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Eurovaistinė“, „Factory by Ribas“, „Forum Cinemas Lithuania“, „Gaidelis“, „Hersus“, „If“ draudimas, „IKEA Baltics“, „Iki Lietuva“, „KarKar Ice Cream“, „KFC Lithuania“, „Lidl Lietuva“, „Lietuvos draudimas“, „Macaroom“, „NordVPN“, „Novo Nordisk Pharma Lietuva“, „Orkla Care“, „Paulig Lietuva“, „Preses nama kvartals“, „Realco“, „Rimi Lietuva“, „SBA Urban“, SEB bankas, „SEB investicijų valdymas“, „Swedbank“, „Telia“, „TUV NORD Lietuva“, „Urbo“ bankas, VEESLA, „Vilniaus paukštynas“, „Vilniaus Pergalė“, „Vinted“, „WoW University“, „Žmonės“. 

Konkurse kaip projektų autoriai dalyvauja valstybės valdomos įmonės, ministerijos, nevyriausybinės organizacijos, labdaros fondai bei įvairios iniciatyvos, taip pat asociacijos ir VšĮ: 

ALTRA, Alytaus miesto savivaldybė, „Baltosios pirštinės“, „BŪTENT!“, Čekijos užsienio reikalų ministerija, Estijos filharmonijos kamerinis choras ir Talino kamerinis orkestras, Estijos užsienio reikalų ministerija, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, Europos rankinio federacija, „Gamtos ateitis“, „Gelbėkit vaikus“, „Ignitis Group“, „Ignitis Renewables“, ILTE, „Jaunimo linija“, „Kelių priežiūra“, „Kita forma“, Latvijos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos golfo federacija, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, Lietuvos kardiologų draugija, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos neįgaliųjų funkcinio sporto asociacija, Lietuvos oro uostai, Lietuvos paralimpinis komitetas, Lietuvos rankinio federacija, Lietuvos Raudonasis Kryžius, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos urologų draugija, LINPRA, LRT, LTG grupė, LTSA, „Marvelous Lithuania“, Nacionalinis krizių valdymo centras, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija, „Pilietinė medija“, Prancūzijos užsienio reikalų ministerija, „RV agentūra“, STT, Tarptautinė migracijos asociacija, „Toksika“, „Tušti narvai“, „Užstato sistemos administratorius“, Valstybinė ligonių kasa, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, „Via Lietuva“, Viešųjų pirkimų tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė, „Vilniaus vandenys“, „Vilniaus vystymo kompanija“, Visagino savivaldybė, Visagino savivaldybės kultūros centras, Vyriausybės atstovų įstaiga, Vokietijos užsienio reikalų ministerija, „Žaliasis taškas“. 

„PR Impact Awards“ konkurso organizatoriai skelbia „Metų komunikatoriaus (-ės)“ rinkimų pradžią. Užpildyti paraišką ar pasiūlyti kandidatą galima iki gegužės 14 d. 23.59 val. konkurso svetainėje.

Šiuo metu „Metų komunikatorės“ titulą nešioja Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, kurį ji perėmė Lauros Tyrylytės, „Nord Security“ tarptautinių viešųjų ryšių departamento vadovės. Kam atiteks pergalė šių metų rinkimuose, paaiškės birželio 5 d. vyksiančiame baigiamajame „PR Impact Awards“ konkurso renginyje Vilniuje.

Ką atneša titulas?

„Metų komunikatorė 2025“ ir šių metų komisijos narė G. Kitovė dalinasi, kad titulas suteikia didelį matomumą ir tribūną būti išgirstam ne tik savo paties organizacijoje, bet ir bendrai rinkoje. Jos teigimu, tik nuo laimėtojo priklauso, kiek jis sugebės iš to pasiimti.

„Tai – didelis įvertinimas, tačiau kartu ir priminimas, kad darbai nesustoja. Aš vis dar ieškau, kaip juos atlikti geriau, efektyviau, prasmingiau – ne dėl apdovanojimų ar skaičių, o dėl savęs ir organizacijos, kuriai dirbu. Kai dirbi ir nuolat ieškai geriausių sprendimų pats, turi kuo pasidalinti ir su bendruomene renginių ar mokymų metu: nuo įkvepiančių projektų, socialinio pokyčio ar super crazy TikTok aktualijų“, – tvirtina G. Kitovė.

Ji pažymi, kad komunikacijoje karūnos ilgai nesilaiko, jei nustoji nuosekliai dirbti ir siekti geriausių rezultatų. „Apdovanojimas nėra tavo rezultatų finišas – veikiau priminimas, kad šis profesinis įvertinimas įpareigoja dirbti taip, kad būtum jo vertas kiekvieną dieną“, – dalinasi komunikacijos profesionalė.

Patikėkite savo darbu

G. Kitovės teigimu, komunikatoriai atlieka labai svarbią funkciją – žinute jie jungia įmones, institucijas, žmones ir pasaulį. Ji atkreipia dėmesį, kad „Metų komunikatoriaus“ titulas nėra tikslas pats savaime – tikslas yra darbai, dėl kurių jis gaunamas.

„Man šis įvertinimas atėjo labai netikėtai ir atnešė ne tik apdovanojimą, bet ir bendruomenę. Per praėjusius metus įstojau į Lietuvos komunikacijos asociaciją, vėliau tapau ir jos Tarybos nare. Nors mano kasdienis darbas nepasikeitė, pasikeitė tai, kur aš esu girdima ir matoma už jo ribų“, – asmenine patirtimi dalinasi „Iki“ komunikacijos vadovė.

Dvejojančius teikti paraišką G. Kitovė ragina nebijoti ir linki padaryti dėl savęs tai, ką kasdien daro dėl savo organizacijų, – patikėti savo darbu ir leisti jam būti pastebėtam bei įvertintam.

„Mūsų rinkoje yra daug aukščiausio lygio profesionalų – tų, kurie patys kalba organizacijų vardu, ir tų, kurie ruošia kalbančius, veda organizacijas per viešumą, krizes ir augimą. Jiems laikas išdrįsti parodyti save tarp geriausių. Mano manymu, šie rinkimai yra ne apie konkurenciją tarpusavyje, o apie profesijos stiprinimą ir jos reikšmės parodymą. Nuveikit, ateikit, nugalėkit!“, – kviečia G. Kitovė.

Patogesnis paraiškų teikimas

Rinkimai vyks dviem etapais. Pirmas etapas – „Metų komunikatoriaus (-ės) 2026“ komisijos, kurią sudaro komunikacijos profesionalai ir žurnalistai, vertinimas. Komisija nuspręs, kas patenka į antrą etapą. Tuomet naujienų portale Delfi, M360 vyks publikos balsavimas. Nugalėtojas bus išrinktas susumavus komisijos ir skaitytojų balsus bei įvertinus žiniasklaidos bendrovės „Mediaskopas“ pateiktus kandidato ir jo atstovaujamos įmonės matomumo spaudoje analizės duomenis.

Dalyvauti „Metų komunikatoriaus (-ės)“ rinkimuose gali įmonės ar įstaigos komunikacijos vadovai ar specialistai, kurių profesinė veikla per pastaruosius metus galėtų būti laikoma pavyzdine organizacijos reputacijos valdymo, įmonės ar jos paslaugų žinomumo didinimo, vidinės komunikacijos, krizių valdymo, kitose komunikacijos srityse.

Šių metų naujiena – patogesnis paraiškų teikimas. Kandidatuoti ir siūlyti kandidatus šiemet galima tiesiai per naują modulį iki gegužės 14 d. 23:59 val. Tai padaryti galite čia.

Nugalėtojas paaiškės baigiamajame „PR Impact Awards 2026“ renginyje, vyksiančiame birželio 5 d. Vilniuje. Jį tradiciškai sudaro trys dalys: konferencijos pranešimai ir diskusijos, geriausių komunikacijos projektų pristatymas ir vakarinė dalis – apdovanojimai. Šių metų konferencijos tema – „Pykčio komunikacija: emocijos ar faktai?“

Prasidėjo vidurinis paraiškų teikimo etapas geriausių komunikacijos projektų konkursui „PR Impact Awards 2026“. Šiemet dalyviai kviečiami varžytis 21-oje kategorijoje, o organizatoriai primena, kad vienas projektas gali būti teikiamas ir į kelias skirtingas.

Paraiškas teikti galima konkurso svetainėje www.primpactawards.com iki gegužės 4 d. 23.59 val. Jas vertins daugiau nei 20 Lietuvos ir užsienio profesionalų.

Komisijos nariai dalinasi įžvalgomis, kokie projektai yra laimintys, ir pataria, kaip užpildyti paraišką, kad net ir dalyvaujantiems pirmą kartą pavyktų sužibėti geriausių komunikacijos projektų konkurse.

Kam skirti daugiausiai dėmesio ir kokių klaidų vengti?

Dr. Lina Jakučionienė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorė ir tarptautinės „PR Impact Awards 2026“ komisijos pirmininkė, įvardina tris svarbiausius sėkmingos paraiškos kriterijus.

„Pirmiausia, reikėtų aiškiai identifikuoti problemą, jos svarbą ir pasirinkimo motyvus. Tuomet didelį dėmesį reikėtų skirti poveikio įrodymui – kokie pokyčiai projekto dėka įvyko ir kokie skaičiai juos patvirtina. Turėkite omenyje, kad patiktukai socialinėje žiniasklaidoje, komentarų, pasidalijimo ar peržiūrių skaičius nėra komunikacijos poveikio įrodymas“, – atkreipia dėmesį L. Jakučionienė.

Kalbant apie techninius paraiškos aspektus, komisijos pirmininkės teigimu, svarbu atkreipti dėmesį, kad ją sudaro keli tarpusavyje glaudžiai susiję komponentai: idėja, tikslai, uždaviniai, strategija, taktika, komunikacijos priemonės ir projekto rezultatai. „Tarp visų šių dalių būtina išlaikyti vientisumą ir nuoseklų tarpusavio ryšį. Svarbu, kad tikslas būtų nukreiptas į teigiamų pokyčių siekį, o ne vien į priemonių įgyvendinimą. Aprašius visas projekto dalis ir pasiekus rezultatų skiltį, verta sugrįžti prie esminio klausimo: koks buvo mūsų projekto tikslas ir kaip būtent projektas padėjo jį pasiekti?“, – pataria L. Jakučionienė.

Jai antrina ir „PR Impact Awards 2026“ komisijos narys Marius Gurskas, Vyriausybės komunikacijos departamento direktorius, kuris kviečia dar prieš pildant paraišką labai atidžiai perskaityti vertinimo kriterijus ir, atsižvelgus į juos, pasirinkti tinkamas kategorijas, kurios geriausiai atskleistų projektą. Jis pažymi, jog stipriausios paraiškos dažniausiai yra ne pačios ilgiausios, o geriausiai atsakančios į vertinimo kriterijus.

„Ne mažiau svarbu kaip galima aiškiau apibrėžti ryšį tarp esamos problematikos, tikslo, pasirinktų veiksmų, priemonių ir pasiekto rezultato. O šį įrodant – remtis ne bendrais teiginiais, bet konkrečiais rodikliais, kurie parodytų realų poveikį“, – teigia M. Gurskas.

Komisijos narė, žiniasklaidos analizės bendrovės „Mediaskopas“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė papildo, kad dar vienas svarbus aspektas pildant paraišką – strateginė logika. „Komisija labai greitai pamato, ar sprendimai buvo atsitiktiniai, ar nuoseklūs – ar yra aiški grandinė nuo problemos ir įžvalgos iki veiksmų bei rezultatų. Geriausios paraiškos labai tiksliai įvardija ne tik tai, kokią problemą jos sprendė, bet ir tai, kodėl tai buvo svarbu būtent tuo metu“, – atkreipia dėmesį V. Kairienė.

Ji tęsia, jog svarbu nebijoti parodyti nei iššūkių, nei sprendimų logikos – komisijai tai dažnai yra įdomiau ir vertingiau nei „nupoliruotas“ paviršius. „Kartais būtent atvirumas apie tai, kas neveikė iš pirmo karto ar kur reikėjo ieškoti sprendimų, geriausiai atskleidžia tikrąjį projekto stiprumą“, – įsitikinusi „Mediaskopo“ duomenų strategė.

Dažniausios klaidos

Komisijos nariai išskiria ir kelias dažniausiai pasitaikančias klaidas: perteklinė informacija dažnai užgožia projekto esmę ir trukdo atsiskleisti jo išskirtinumui, paraiškoje išvardinta daug veiksmų, bet nepaaiškinta, kodėl jie buvo pasirinkti ir kokį rezultatą turėjo sukurti, naudojamos abstrakčios formuluotės be pagrindžiančių duomenų, konteksto trūkumas. Dar viena klaida – rezultatų ir veiksmų supainiojimas, kuomet, pavyzdžiui, publikacijų skaičius laikomas rezultatu, o ne veikla.

Jakučionienė svarsto, kad paraiškos rengimo nereikėtų patikėti komandos nariams, kurių indėlis į projektą buvo nedidelis, nes tokiu atveju gali būti sunkiau įtaigiai perteikti idėjos vertę ir tikėjimą ja. Anot komunikacijos profesionalės, ne mažiau svarbu paraiškos pildymo nepalikti paskutinei nakčiai, nes tik pakankamas laiko rezervas leidžia ją parengti profesionaliai, nuosekliai ir kokybiškai. Be to, vertinimo komisijai neigiamą įspūdį gali palikti gramatinės ar stiliaus klaidos, taip pat specifiniam verslo segmentui būdingas žargonas, todėl net ir iš pirmo žvilgsnio smulkios detalės gali turėti įtakos galutiniam vertinimui.

Dalyvaujantiems pirmą kartą

Jei konkurse dalyvaujate pirmą kartą, V. Kairienės teigimu, svarbiausia – atsirinkti tai, kas iš tikrųjų svarbu istorijai, nes paraiška – tai argumentas, kodėl jūsų projektas buvo stiprus. „Labai svarbu nepamiršti ir to, kad komisija nematė jūsų kampanijos „iš vidaus“. Tai, kas jums atrodo savaime suprantama, vertintojams gali būti visiškai neaišku. Jei kažkas nepaaiškinta, vadinasi, to ir nebuvo. Todėl verta sąmoningai patikrinti: ar žmogus, nieko nežinantis apie projektą, suprastų jo logiką ir vertę?“, – pataria komisijos narė.

Ji išskiria ir dar vieną svarbų dalyką – nebijoti paprastumo: „Aiškiai, struktūruotai parašyta paraiška dažnai nugali prieš „įmantriai supakuotą“, bet sunkiai suprantamą. Galiausiai – verta skirti laiko ne tik turiniui, bet ir formai: logiškai struktūrai, aiškiems perėjimams, nuosekliai minčių tėkmei. Net stiprus projektas gali prarasti dalį savo svorio, jei jis pateiktas chaotiškai.“

Jai antrina ir L. Jakučionienė, kuri pataria nebandyti atrodyti įspūdingiau, nei buvo iš tiesų, – kur kas svarbiau aiškiai ir argumentuotai parodyti, kokią problemą sprendėte, kokia įžvalga rėmėtės, ką ir kaip įgyvendinote bei koks poveikis pasiektas.

„Turėkite omenyje, kad tinkamai pasirinkta kategorija padeda kritiškai įsivertinti savo projekto stiprybes. Net jei projektas nelaimėtų, gerai parengta paraiška padeda komandai aiškiau suprasti, kas joje buvo stipriausia, o kas ateityje galėtų būti tobulintina“, – teigia Vilniaus universiteto lektorė.

„Pirmą kartą dalyvaujantiems patarčiau nebijoti ir nemanyti, kad laimi tik dideli biudžetai ar garsiausi vardai. Geras sprendimas būtų pasidomėti praėjusių metų laimėtojų atvejais, jų pristatymu. Komisija pirmiausia vertina ne mastą, o idėjos pagrįstumą, sprendžiamos problemos svarbą ir realų rezultatą. Jei atsakymas į klausimą, kokį realų pokytį atnešė projektas, yra aiškus, tai ir paraiška paprastai būna stipri“, – tvirtina M. Gurskas.

Kokie projektai – laimintys?

Visi komisijos nariai sutaria, joga labiausiai išsiskiria tie projektai, kurie sprendžia realią ir svarbią problemą bei turi pamatuojamą rezultatą. Taip pat išsiskiria drąsūs ir strategiškai pagrįsti, keičiantys elgseną projektai, nustebinantys paprastais, bet netikėtais kūrybiniais sprendimais.

1. Kairienės nuomone, komisijai įsimena kampanijos, turinčios stiprią įžvalgą apie auditoriją – gilesnį supratimą, kas žmonėms iš tikrųjų svarbu.

„Stiprų įspūdį palieka darbai, kuriuose kūrybiškumas nėra savitikslis, o tiksliai tarnauja strategijai ir auditorijos poreikiui. Dažnai laimi tie projektai, kurie sugeba padaryti daugiau, nei buvo galima tikėtis pagal turėtus resursus, ypač jei jų poveikis aiškiai pagrįstas“, – teigia M. Gurskas.

Jis kviečia konkurse aktyviai dalyvauti ir kolegas iš viešojo sektoriaus: „Būtent viešajame sektoriuje komunikacija dažnai padeda spręsti sudėtingus, visuomenei svarbius klausimus, todėl jos vertė yra itin didelė. Linkėčiau teikti paraiškas drąsiai, parodyti ne tik atliktas veiklas, bet ir realų pokytį, kurį jos sukūrė žmonėms, visuomenei, institucijoms ar valstybei.“

O visiems šių metų dalyviams tarptautinės komisijos pirmininkė L. Jakučionienė linki unikalumo – „šiandienos komunikacinio triukšmo kupiname lauke jis tampa kone didžiausia vertybe“.

Paraiškų teikimas geriausių komunikacijos projektų konkursui „PR Impact Awards“ prasidės jau pirmadienį – balandžio 13 d.

Šiemet dalyviai varžysis 21-oje kategorijoje. Juos vertins ir nugalėtojus rinks tarptautinė komisija, kurią sudaro Lietuvos ir užsienio komunikacijos profesionalai.

Kaip teigia komisijos pirmininkė dr. Lina Jakučionienė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorė, geriausių komunikacijos projektų konkursas „PR Impact Awards“ svarbus visai komunikacijos bendruomenei – nuo agentūrų iki savivaldybių, valstybės valdomų įmonių ir uždarųjų akcinių bendrovių, NVO ar kultūros organizacijų.

„Tai erdvė, kurioje galime mokytis vieni iš kitų, pamatyti, kaip skirtinguose sektoriuose gimstantys sprendimai padeda įveikti realias problemas bei kuria vertę. Drauge tai ir stiprus profesinis impulsas – galimybė ne tik pasitikrinti savo idėjų konkurencingumą, bet ir auginti visos rinkos brandą. Be to, dalyvavimas konkurse leidžia išgryninti savo darbų rezultatus ir pasimatuoti su geriausiais rinkoje“,  – tvirtina L. Jakučionienė.

Projektai varžysis 21 kategorijoje

Lietuvos komunikacijos asociacijos (LTKA) nario, vieno iš „PR Impact Awards“ organizatorių Artūro Ketleriaus teigimu, konkurse išties vis drąsiau dalyvauja ne tik agentūros ir kasmet sulaukiama rekordinio paraiškų skaičiaus.

„20-čiai konkurso kategorijų pernai buvo pateikti 70 unikalių komunikacijos projektų. Viso dalyvavo daugiau nei 60 organizacijų ir institucijų bei 50 komunikacijos agentūrų ir partnerių. Aktyviausios buvo „Bosanova“ ir „Fabula Rud Pedersen Group“, pateikusios po 23 paraiškas. Pastaroji trečius metus iš eilės pelnė ir „Metų agentūros“ titulą.

Lyginant su 2024-aisiais, per metus labiausiai augo ir populiariausia tapo „Viešojo sektoriaus komunikacijos“ kategorija. Didelio susidomėjimo sulaukė „Renginio kaip komunikacijos“, „Komunikacijos su bendruomenėmis“ ir „Socialinės atsakomybės kampanijos“ kategorijos“, – pernai metų rezultatus aptaria A. Ketlerius ir priduria, jog organizatorių sprendimu, šiemet konkurse neliko kategorijos „Politinė komunikacija“, o „Integruotoji rinkodaros komunikacija“ padalinta į dvi atskiras – „Integruotoji komunikacija“ ir „Rinkodaros (marketingo) komunikacija“.

Padidinkite savo šansus laimėti

21. Ketlerius primena, kad vienas projektas gali būti teikiamas į kelias kategorijas, o šiemet jų konkurse – net 21. „Dažniausiai įgyvendinę vieną sėkmingą projektą, lekiame daryti naujus projektus ir nespėjame net pasidžiaugti. Paraiškų teikimas leidžia peržvelgti metų darbus, pasidžiaugti jais ir įvertinti visos komandos indėlį“, – pažymi vienas konkurso organizatorių.

Jis tęsia, jog dažnai pasitaiko, kad organizacijos turi tikrai stiprų projektą, tačiau pateikia jį tik vienoje kategorijoje, kurioje konkurencija būna itin didelė, ir taip neatskleidžia viso jo potencialo: „Retai projektas apima tik vieną siaurą kategoriją ar temą. Tas pats projektas gali būti stiprus tiek sektoriaus, tiek renginio, marketingo ar socialinės atsakomybės kategorijose. Tai ne tik padidina matomumą, bet ir leidžia projektui būti įvertintam iš skirtingų perspektyvų bei padidina jo šansus atsidurti tarp geriausiųjų.“

Apie „PR Impact Awards 2026“

Renginį „PR Impact Awards 2026“, vyksiantį birželio 5 d. Vilniuje, tradiciškai sudaro trys dalys: konferencijos pranešimai ir diskusijos, geriausių komunikacijos projektų pristatymas ir vakarinė dalis – apdovanojimai. Šių metų konferencijos tema – „Pykčio komunikacija: emocijos ar faktai?“.

Komunikacijos profesionalų renginys „PR Impact Awards“ sugrįžta ir birželio 5 d. Vilniuje vyksiančioje konferencijoje kvies diskutuoti tema „Pykčio komunikacija: emocijos ar faktai?“.

Vakarinėje renginio dalyje – geriausių komunikacijos projektų bei specialiųjų nominacijų „Verslo nuomonės lyderis (-ė)“ ir „Išbandymas viešumu“ apdovanojimai. Renginio dieną bus išrinkta 2026-ųjų „Metų agentūra“ bei paskelbtas „Metų komunikatoriaus (-ės)“ rinkimų nugalėtojas.

Konferenciją organizuoja Komunikacijos industrijos asociacija (KIA) ir Lietuvos komunikacijos asociacija (LTKA).

„Viešojoje erdvėje vis dažniau matome ryškėjančią nuomonių poliarizaciją – diskusijos tampa vis aštresnės, o skirtingos pozicijos nebeieško bendrų sąlyčio taškų. Mažėja tikro dialogo, kuriame svarbus klausymasis ir argumentų svoris, o jo vietą užima emocingi, kartais net žeidžiantys pasisakymai. Vis dažniau peržengiamos pagarbios diskusijos ribos – nevengiama kitų menkinimo ar kategoriško atmetimo. Tokia atmosfera kelia naujų iššūkių komunikacijos specialistams – kaip reikėtų elgtis, bendrauti, kai tave puola, kokios pozicijos laikytis aštrių visuomenės diskusijų temomis“, – teigia KIA Tarybos pirmininkas Vaidotas Vyšniauskas.

2026-aisiais viešojoje erdvėje gausu krizių, dramų, politinių skandalų bei rezonansą sukėlusių įvykių.

„Šių metų tema puikiai atspindi Lietuvos komunikacijos bei visuomenės aktualijas, o žinomi pranešėjai, diskusijų dalyviai atsakys, kodėl gyvename pykčio visuomenėje, nesusikalbame su skirtingomis grupėmis, ir kas veikia labiau – emocijos ar faktai“, – konferencijos temą pristato LTKA Tarybos pirmininkas Nerijus Žeronas. Jis priduria, kad dabartinių įvykių kontekste įvairių pažiūrų žmonėms darosi vis sunkiau susikalbėti, o nepasitikėjimas auga.

Vyrauja susiskaldymas ir nepasitikėjimas

1. Vyšniausko nuomone, viešojoje erdvėje visuomet daugiau emocijų, o auditorijoms faktų nepakanka. Maža to, dažnai faktai yra tiesiog ignoruojami, jei kenkia asmeniniams ir artimos aplinkos įsitikinimams.

Jis pažymi, kad socialiniai tinklai skaldo visuomenę tarsi į nedideles gentis, fanatiškai ginančias savo kaimo tiesas ir įnirtingai kritikuojančias kaimyninių genčių tikėjimą: „Dirbtinio intelekto įrankiai sėkmingai gamina išgalvotus faktus, sugeneruotus vaizdus ir patikimais atrodančius informacijos šaltinius. Viešojoje erdvėje įsivyrauja nepasitikėjimo viskuo tendencija, dar labiau sustiprindama gentinę fragmentaciją ir didinančią psichologinę įtampą. Štai su kuo šiuo metu susiduria tiek tradicinė žiniasklaida, tiek ryšių su visuomene industrija.“

Jam pritaria ir N. Žeronas, kuris tęsia, kad anksčiau interneto portalų komentarai, vėliau – socialinių tinklų įrašai ir diskusijos, buvo tik nuomonių pasireiškimas, kuris vėliau virto pykčiu, o ilgainiui neigiami ir negatyvūs komentarai tapo savotišku kultūros įvykiu.

„Pastaraisiais metais visuomenės įvykių kontekste matome ryškų susipriešinimą – tarp politikos, kultūros, žiniasklaidos, verslo atstovų, taip pat tarp Vilniaus bei regionų. Visuomenėje jaučiamos politinės ir socialinės dabarties įtampos. Tad faktai, įvykiai varžosi su emocijomis. Deja, manau, kad tikslūs argumentai pralaimi rezonansui. Šiandien tiek komunikacijoje, tiek žiniasklaidoje, tiek socialiniuose tinkluose matome, jog dažniausiai laimi tas, kuris sukelia stipresnę emociją, garsiau pasako“, – sako N. Žeronas.

Komunikacija – dviašmenis kalavijas

Anot V. Vyšniausko, komunikacijos specialistai, žiniasklaida, teisininkai ir duomenų mokslininkai galėtų būti dažniau ir efektyviau išnaudojami komunikacijos iššūkiams spręsti kaip jungtinės, viena kitą papildančios pajėgos, o „PR Impact Awards“ konferencija tam yra puiki erdvė.

„Komunikacija yra tarsi dviašmenis kalavijas, kuris gali būti naudojamas tiek problemos gilinimui, tiek jos sprendimui. Reikia pripažinti, kad kol kas agresyvumo ašmenys panaudojami efektyviau ir problema gilėja. Kita vertus, matome ir girdime, kad panašias problemas sprendžia ir tradicinė žiniasklaida, todėl tokioje aplinkoje galima būtų ieškoti glaudesnio ryšių su visuomene ir žiniasklaidos sektorių bendradarbiavimo sąlyčio taškų“, – tvirtina ekspertas.

1. Vyšniauskas apibendrina, kad šių metų konferencijoje tikrai netrūks naujausių aktualijų, įdomių diskusijų, gerų emocijų ir faktų, įrodančių, kad pykčio valdymas yra įmanomas.

Apie „PR Impact Awards 2026“

Renginį „PR Impact Awards 2026“, vyksiantį birželio 5 d. Vilniuje, tradiciškai sudaro trys dalys: konferencijos pranešimai ir diskusijos, geriausių komunikacijos projektų pristatymas ir vakarinė dalis – geriausių komunikacijos projektų apdovanojimai. Šiemet geriausių projektų autoriai varžysis 21-oje kategorijoje. Juos vertins ir nugalėtojus rinks tarptautinė komisija.

Birželio 12 d. apdovanoti jau 12-tą kartą vykusio geriausių komunikacijos projektų konkurso „PR Impact Awards“ nugalėtojai bei paskelbta, kam atiteko „Metų agentūros“, „Metų komunikatoriaus (-ės)“ titulai ir specialių nominacijų – „Išbandymas viešumu“ bei „Verslo nuomonės lyderis“ – apdovanojimai.

Komunikacija dažnai yra nematoma. Ji nėra lentynoje padėtas produktas, ji neturi pakuotės. Kartais net negauna biudžeto eilutės. Ir visgi komunikacijos žmonės žino, kad komunikacija yra lemiama galia – ne garsas, o strategija. Jei ji neveikia, griūna ne tik kampanijos, bet ir pasitikėjimas. Tad ne veltui 12 metus iš eilės vykstantys „PR Impact Awards“ vadinami komunikacijos atlaidais. Jie kiekvienam komunikacijos srityje dirbančiam žmogui suteikia įkvėpimo ir motyvacijos judėti pirmyn ir toliau statyti tiltus tarp „ką darome“ ir „kodėl tai svarbu“, – sakė Rima Aukštuolytė, Lietuvos komunikacijos asociacijos (LTKA) Tarybos pirmininkė.

„Paraiškų kiekis ir kokybė atspindi nuoseklią brandą“

Šiemet „PR Impact Awards“ pateiktų paraiškų skaičius perkopė 200. Be to, į atnaujintą konkurso kategorijų sąrašą grąžintos trys senos: „Krizių komunikacija“, „Viešieji reikalai“, „Mažo biudžeto kampanijos / Kampanijos be biudžeto“. Daugiausiai projektų varžėsi „Viešojo sektoriaus komunikacijos“, „Renginio kaip komunikacijos“ bei „Socialinės atsakomybės kampanijos“ ir pernai metų naujienos – „Komunikacijos su bendruomenėmis“ – kategorijose. Populiarios išliko ir „Integruotos rinkodaros komunikacijos“, „Korporatyvinės komunikacijos“ ir „Darbdavio komunikacijos“ kategorijos.

Visus projektus vertino tarptautinė komunikacijos profesionalų komisija, vadovaujama Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorės Linos Jakučionienės, o pasiektus konkurso dalyvių rezultatus auditavo ilgametis konkurso partneris – žiniasklaidos analizės bei stebėsenos bendrovė „Mediaskopas“. Teksto pabaigoje esančioje lentelėje pateikiami geriausiais „PR Impact Awards 2025“ konkurse pripažinti projektai. Susumavus už projektus pelnytus apdovanojimus, paaiškėjo, kad „Metų agentūros“ titulą jau trečius metus iš eilės laimėjo agentūra „Fabula Rud Pedersen Group“. „Šiemet vėl pasiektas konkursui pateiktų paraiškų rekordas, tačiau tai nereiškia, kad nuolat didėjantis projektų skaičius ima kenkti jų kokybei. Anaiptol – didžioji dalis kandidatų yra įdomūs, kūrybiški ir inovatyvūs. Stebint geriausiųjų pristatymus akivaizdu, kad mūsų gildija sumaniai naudojasi naujausiais komunikacijos įrankiais, techniškai jungia skirtingas komunikacijos disciplinas ir, svarbiausia, įkvepia vis daugiau drąsos savo klientams.

Turint galvoje, kad komunikacijos rinkoje pernai nebuvo labai ryškių pokyčių, paraiškų kiekis ir kokybė tiesiog atspindi nuoseklią ir ramią brandą – be sprogimų ir nereikalingų blizgučių. Su tuo visus ir sveikinu, o ypač – „Metų agentūros“ titulą apgynusią „Fabula Rud Pedersen Group“, – teigė Komunikacijos industrijos asociacijos (KIA) Valdybos pirmininkas Vaidotas Vyšniauskas.

„Metų komunikatorė“ – Gintarė Kitovė

Baigiamajame „PR Impact Awards 2025“ renginyje įteikti ir kiti bendruomenei svarbūs apdovanojimai. „Metų komunikatorės“ titulą šiemet pelnė Gintarė Kitovė, „IKI Lietuva“ komunikacijos vadovė. Apdovanojimas jai skirtas už projektą „IKI klientų valdyba“, skirtą gerinti klientų patirtį tinklui priklausančiuose prekybos centruose. Taip pat už atviro, išklausančio klientus bei besirūpinančio kokybe prekės ženklo įvaizdžio kūrimą.

Nugalėtoja išrinkta susumavus iš komunikacijos ir žiniasklaidos profesionalų sudarytos komisijos vertinimus, „Mediaskopo“ pateiktus kandidato ir jo atstovaujamos įmonės matomumo dinamikos analizės duomenis bei M360 skaitytojų balsus. M360 portale vyko ir dar vienas balsavimas – skaitytojai vertino, kas, jų nuomone, iš šiemet nominuotų ryškių politinių veikėjų ir pramogų pasaulio bei verslo atstovų, kurie per praėjusius 12 mėnesių buvo dėmesio centre ir patyrė ne vieną komunikacijos iššūkį, geriausiai išlaikė „Išbandymą viešumu“. Šis specialusis apdovanojimas atiteko krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei, kuri, per karines pratybas Lietuvoje žuvus Jungtinių Amerikos Valstijų kariams, ėmėsi atsakomybės komunikuoti visuomenei apie gelbėjimo operaciją, apie tai, kokias pastangas dėjo Lietuva, padėdama JAV sąjungininkams įvykusioje nelaimėje, komunikuodama demonstravo empatiją, atsakomybę bei ryžtą.

Verslo nuomonės lyderiai buvo vertinami ir nugalėtojas renkamas pagal žiniasklaidos bendrovės „Mediaskopas“ parengtą metodiką, atsižvelgiant į asmenų citatų kiekį, tankį ir poziciją kitų cituotų asmenų atžvilgiu bei matomumo didėjimą per metus. „Verslo nuomonės lyderiu“ šiemet paskelbtas Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Konferenciją ir geriausių komunikacijos projektų apdovanojimus „PR Impact Awards“ jau 12-tą kartą organizuoja Lietuvos komunikacijos asociacija (LTKA) kartu su Komunikacijos industrijos asociacija (KIA). Renginio partneriai – žiniasklaidos analizės bendrovė „Mediaskopas“, rinkodaros ir komunikacijos naujienų portalas „M360“ ir sociologinių tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.